Kultūros, meno ir sporto renginių lankymui bus taikomas 5 procentų PVM tarifas
Seimo daugumai vakar pavyko atmesti Prezidento Valdo Adamkaus veto įstatymui, kuriuo smarkiai sumažinamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) kultūros, meno ir sporto renginių organizavimui. Tačiau parlamentas įsipareigojo netrukus pataisyti įstatymą taip, kad nekiltų abejonių dėl piktnaudžiavimo šia PVM lengvata.
Kitą savaitę laukia dar vienas Seimo apsisprendimas dėl valstybės vadovo veto prieštaringai vertinamoms Medžioklės įstatymo pataisoms.
Dvi skirtingos nuomonės
Blokuoti Prezidento veto PVM įstatymo pataisai parlamentarams pavyko nelengvai. Valstybės vadovo dekretą dėl įstatymo vetavimo balsavimo metu atmetė 71 parlamentaras – tiek mažiausiai balsų reikėjo tokiam sprendimui priimti. V.Adamkaus nuomonę palaikė 29 Seimo nariai, susilaikė 11.
Įstatymo pataisa numatyta nuo 18 proc. iki 5 proc. sumažinti visų rūšių meno ir kultūros bei sporto renginių lankymui taikomą PVM. Sumažinti šio mokesčio tarifą tokių renginių lankymui pasiūlė parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje Prezidentas pataisą vetavo nurodydamas, kad ji iškraipys kultūros ir pramogų rinką, leis mokesčio lengvata naudotis pelno siekiančioms įmonėms, tiesiogiai nesusijusioms su kultūros, meno ar sporto renginiais.
Pasisakę už veto atmetimą Seimo nariai pastebėjo, kad valstybės vadovo argumentai buvo neįtikinami. „Priimtame įstatyme kalbama ne apie pelną, bet apie bilietų į renginius kainą, kuri turėtų sumažėti”, – teigė Henrikas Žukauskas.
Bet Prezidento šalininkai šiuo klausimu tvirtino, kad kaip rodo praktika, niekur Europoje bilietų į renginius kainos nesumažėjo, pradėjus taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Renginių organizatoriai dažniausiai nekeičia kainų, sau pasiimdami skirtumą tarp anksčiau taikyto didesnio mokesčio tarifo ir pradėto taikyti mažesnio.
Privalo pasirašyti ir paskelbti
Iki pat balsavimo nebuvo aišku, kuri iš pozicijų nugalės. Nemažai valdančiųjų Socialdemokratų bei Valstiečių liaudininkų frakcijų, taip pat opozicijos narių buvo už paramą Prezidento pozicijai. Tačiau galų gale nugalėjo veto priešininkai.
Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Ramūnas Vilpišauskas „Kauno dienai” teigė, kad nauja PVM lengvata galės pasinaudoti „visos įmonės, kurios galės įrodyti užsiimančios kultūros, meno ir sporto renginiais”. Patarėja kultūros klausimais Irena Vaišvilaitė pridūrė, kad tarp tokių įstaigų gali būti ir naktiniai pramogų klubai, kurie gali tvirtinti neva užsiimantys kultūrine veikla.
R.Vilpišauskas vylėsi, kad netrukus Seimas priims dar vienas įstatymo pataisas, kurios leis tiksliau apibrėžti, kas yra kultūros, meno ar sporto renginys. „Tikimės, kad tokia pataisa išlygins situaciją ir neleis piktnaudžiauti lengvata”, – kalbėjo patarėjas.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, socialdemokratė Roma Žakaitienė patvirtino, kad tokios pataisos parengtos ir jau kitą savaitę turėtų būti ypatingos skubos tvarka apsvarstytos ir priimtos Seime.
Tuo tarpu įstatymą, kurio vetavimui parlamentarai nepritarė, Prezidentas privalės pasirašyti ir oficialiai paskelbti per artimiausias tris dienas.
Aistros dėl medžioklės taisyklių
Balsavimo Seime laukia dar vienas valstybės vadovo vetuotas įstatymas. Kitą savaitę parlamentarai spręs, ar atmesti Prezidento veto Medžioklės įstatymo pataisoms. Jomis numatyta, kad, savininkui raštu neuždraudus medžioti jam priklausančiame sklype, bus laikoma, kad neprieštaraujama, jog jo žemėje būtų medžiojama. Savininkui uždraudus jo žemėje medžioti, tokiuose sklypuose būtų galima sumedžioti tik medžioklės metu sužeistą žvėrį.
Prezidento patarėjas teisės klausimais Haroldas Šinkūnas Seime tvirtino, kad prieš Naujuosius metus priimtu įstatymu miško savininkas, norintis apginti savo nuosavybę, priverstas imtis tam tikrų aktyvių veiksmų – pateikti raštiškus sprendimus dėl medžiojimo jam priklausančioje žemėje uždraudimo arba dėl tokio draudimo panaikinimo, taip pat žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir žemės sklypų planų kopijas.
Valstybės vadovas pasiūlė įteisinti „specialaus leidimo principą, kuris galiojo nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės laikų iki 2002 metų”. „Be žemės savininko sutikimo jo žemėje medžioti negalima”, – sakė H.Šinkūnas.
Aktyvus medžiotojas socialdemokratas Bronius Bradauskas priekaištavo, kad medžiotojams dėl asmens duomenų apsaugos labai sunku susisiekti su miškų savininkais ir gauti jų leidimus medžioti jiems priklausančioje žemėje. „Darbietis” Antanas Bosas tvirtino, kad per akylai saugant privačią miškų savininkų nuosavybę gali būti pažeistas viešasis interesas: „Laukinė gyvūnija yra valstybės nuosavybė”.
Stasys Gudavičius