Net ir praėjus penkiolikai metų po Nepriklausomybės kovų, klaipėdiečiai neprarado patriotiškumo jausmo.
Gatvėje pakalbinti praeiviai teigė, kad, nors yra nuvilti Lietuvos politikų, pasikartojus Sausio 13-osios įvykiams, nė neabejodami vėl eitų ginti Tėvynės. Tokios patriotiškos nuostatos būdingos ir jauniems, ir vyresnio amžiaus klaipėdiečiams.
Gynė valdžią
Aldona Ramonienė:
– Lietuvos ginti eičiau. Vis tiek tai mano tėvų žemė, kuri man yra labai brangi, nesvarbu, kad ir kokius blogus valdininkus mes turime. Bet jų pakeisti negalima. Gal tik kai patys atsiguls į patalą, pagalvos, kad dėl savo tėvų žemės reikia kažką daryti, kurti, kad ji klestėtų, o ne tik į savo kišenę dėti. 1991 metais sausio 13-ąją buvau Vilniuje, nors pati esu kaunietė. Tada dalyvavau visur: ir prie Seimo, ir prie televizijos bokšto. Man tie įvykiai buvo labai svarbūs, nes mano vyras – buvęs politinis kalinys. Gyniau tada savo valdžią, nors ji mane apvylė. Vytautas Landsbergis padarė gerą sprendimą, kovodamas dėl Tėvynės, kuriuo esu patenkinta, bet vėliau jis negražiai pasielgė su blogiau gyvenančiais žmonėmis.
Stovėjo prie Seimo
Tania:
– Manau, kad jeigu pasikartotų Sausio 13-osios įvykiai, Lietuvą ginti eičiau. Ir daugelis žmonių tikriausiai darytų tą patį. Iki šiol atsimenu prieš penkiolika metų buvusius įvykius. Tada mokiausi Vilniuje ir drauge su kitais stovėjau prie Seimo. Kur dabar budėčiau – Klaipėdoje ar Vilniuje – priklausytų nuo situacijos.
„Dabar padaryčiau daugiau”
Martynas:
– Jeigu Sausio 13-osios įvykiai pasikartotų, Lietuvą ginčiau. Man patiko tas jausmas, vyravęs tuo metu. Kokie vieningi tada lietuviai buvo! Prieš penkiolika metų buvau dar vaikas. 1991 metų sausio 13-ąją nuėjau prie savivaldybės, bet į Vilnių nevažiavau. Dabar daugiau dėl Lietuvos padaryčiau negu tada.
Gerai neatsimena
Vitalijus:
– Per Sausio 13-osios įvykius buvau tik aštuonerių metų. Labai šie įvykiai į atmintį neįsirėžė, nes Klaipėdoje viskas vyko kur kas ramiau nei Vilniuje. Dabar, kai esu suaugęs, tikriausiai eičiau ginti Lietuvos. Į Vilnių, ko gero, nevažiuočiau, likčiau čia, Klaipėdoje. Ar netinkami valdžios veiksmai sumažino lietuvių patriotiškumą? Tikriausiai, kad taip.
Saugojo ligoninę
Zofija Narkuvienė:
– Jeigu reikėtų ginti Tėvynę, aišku, kad eičiau. Neabejoju, kad ir kiti tą patį darytų. Aišku, dabar labai esame nusivylę valdžia, nes žmonės net žuvo už Lietuvos laisvę, o dabar dėl politikų kaltės yra tiek neteisybės, kad net baisu. Vis dėlto, Tėvynės laisvė man būtų svarbesnė už dabartinį nusivylimą. Ir 1991 metais ėjau jos ginti, budėjau Klaipėdoje prie tuometinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės.
Giedrė Balčiūtė