Pabuvojus Nacionalinėje moksleivių akademijoje sunku atsikratyti apgailestavimo, kad ši naujoviška ugdymo forma šalyje atsirado palyginti neseniai.
Vyksta mainai
Valstybėje, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas asocialių ir socialiai remtinų šeimų atžaloms, metų metus buvo užmiršti gabūs vaikai.
Į progresyvią šalies ateitį galintį sukurti potencialą atsigręžta ne taip seniai.
Prieš beveik dvejus metus gimusi Nacionalinė moksleivių akademija šį mėnesį Palangoje dar kartą patvirtino, kad jos pasirinkta misija – teisinga.
Sausio 2-8 dienomis Senojoje gimnazijoje vykusioje žiemos sesijoje kvatojosi laimingas protas ir šypsojosi viltinga kūryba.
Beveik šimtui iš visos Lietuvos susirinkusių mokinių buvo gera bendrauti vienas su kitu. O iš šalies aukštųjų mokyklų susirinkę dėstytojai tvirtino, kad dirbdami su šiais vaikais jie junta ypatingą dvasinį komfortą.
„Čia tarp vaikų ir mokslininkų vyksta manai. Intelekto ir žmogiškumo mainai”, – sakė Nacionalinės moksleivių akademijos Asmenybės ugdymo programos vadovė psichologė Jolanta Donskienė.
Sudygo sėkla
Kalbėdamas apie Nacionalinės moksleivių akademijos ištakas, nejučia prisimeni mažytę gilę, išauginusią didelį ąžuolą.
Toji sėkla – 2003-iaisiais įkurtas Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams”, kurio misija – skatinti ypač gabių vaikų ugdymą, sudarant jiems sąlygas tapti pasaulinio lygio žvaigždėmis, taip pat pagelbėti vaikams, sergantiems retomis, sunkiai išgydomomis ligomis.
2004-ųjų vasarą Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija kartu su M.Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondu Nidoje įgyvendino projektą „Moksleivių vasaros akademija”. Ji pakvietė visos Lietuvos gabius vaikus, besigilinančius į matematikos, informatikos, ekonomikos, lietuvių kalbos, chemijos mokslus.
2005-ųjų sausį M.Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondas kartu su KTU Palangoje organizavo pirmąją Lietuvoje (galbūt ir pasaulyje) Moksleivių akademiją, kurioje kartu mokėsi ir kūrė mokslo bei muzikos srityse itin pasižymėję vaikai.
Šiuo metu KTU gimnazijos vykdomą projektą „Nacionalinė moksleivių akademija” finansuoja Europos Sąjungos socialinis fondas.
Šio unikalaus sumanymo tikslas – iki 2008 metų šalyje sukurti ir įtvirtinti naują ugdymo formą – Nacionalinę moksleivių akademiją.
Mažina skirtumus
Jos pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas gabiems, aukštus pasiekimus ir motyvaciją turintiems vaikams gauti tokių dalykinių ir asmenybės ugdymo žinių, kurių jie neturi galimybės įgyti įprastų pamokų metu.
Švietimo paslaugų kokybės kartelė yra keliama ir per dėstytojus.
Akademijoje vaikus moko tos srities, į kurią mokinys gilinasi, žinomi Lietuvos pedagogai, mokslininkai, menininkai, visuomenės veikėjai.
Labai svarbu mažinti skirtumus.
Tam, kad miestuose ir miesteliuose būtų suvienodinta ir į aukštesnį lygį pakelta Lietuvos švietimo sistema, Nacionalinė moksleivių akademija laukia vaikų iš visų šalies regionų.
Taip pat siekiama sumažinti skirtumą tarp švietimo paslaugų, teikiamų aukštus pasiekimus turintiems vaikams Lietuvoje, ir analogiškų paslaugų, teikiamų Europos bei kitose pasaulio šalyse.
Nenori skirtis
Praėjusią savaitę Palangoje vykusioje Nacionalinės moksleivių akademijos žiemos sesijoje dalyvavo 75 „moksliukai” iš įvairių šalies mokyklų ir 19 „muzikiukų” iš Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos bei Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos.
Tarp „moksliukų” buvo ir trys Klaipėdos mokiniai. Tai Šarūnas Dirmeikis, Mantas Zakas iš „Ąžuolyno” gimnazijos bei Kristina Kristinaitytė iš „Versmės” vidurinės mokyklos.
Tiek pakalbinti uostamiesčio, tiek kitų šalies miestų, rajonų mokiniai „Klaipėdai” tvirtino vieną ir tą patį.
Su bendraminčiais gera mokytis ir bendrauti, miela jausti „vadoviukų” – šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų studentų – rūpestį. O dėstytojai!.. Lietuvos mokslo ir meno žvaigždės nušviečia mokinių svajones ir suteikia drąsos jas ateityje įgyvendinti.
Vaikinai ir merginos tikino, jog čia praleistas laikas – vienas įspūdingiausių gyvenime, turintis vieną liūdniausių akimirkų – išsiskyrimą. Tačiau džiaugsmingą laiką galima pakartoti dalyvaujant pavasario, vasaros, rudens sesijose – mokslas akademijoje trunka 3 metus.
Skatina keistis
„Jų akys spindi. Mūsų universitete iš dvidešimties studentų gal tik vieno akys spinduliuoja tokį žinių troškimą”, – ne be nuoširdaus apgailestavimo palygino Nacionalinės akademijos mokinius su savo studentais Klaipėdos universiteto docentas Rimantas Balsys.
Palangoje mitologijos paslaptimis su jaunaisiais filologais dalinęsis dėstytojas neslėpė, kad šie gabūs vaikai, baigę vidurines mokyklas, praturtintų uostamiesčio Alma Mater. Jie gerte geria žinias, jie aiškiai suvokia savo tikslą ir žino, kaip jį pasiekti.
„Ši akademija – viena iš nedaugelio galimybių būti su žmonėmis, kurių dauguma yra labiau išsilavinę nei tu. Atsiranda ambicijų keistis”, – baigiantis žiemos sesijai Palangoje taip savo patirtį apibendrino informatikos olimpiadų dalyvis Karolis Astrauka.
Šį abiturientą iš Švenčionių Z.Žemaičio gimnazijos praturtino ne vien paskaitos, kasdien vykusios nuo ryto iki vakaro.
„Čia stiebiasi asmenybė. Neužmirštami po paskaitų vykę koncertai, konkursai, unikalių filmų peržiūros ir aptarimai bei kiti asmenybės ugdymo užsiėmimai”, – pasakojosi Karolis, neslėpęs, jog jį pribloškė dėstytojo Leonido Donskio erudicija.
Vaikai įkvėpė
„Komfortas dirbti su šiais vaikais”, – tarsi aidu atsimušė profesoriaus, habilituoto daktaro, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktoriaus L.Donskio susižavėjimas Palangoje susirinkusiais mokiniais.
Pasak jo, kiekvienas dėstytojas jaučia auditoriją. „Dirbant su šiais vaikais neapleidžia jausmas, kad esi įkvėptas auditorijos. Įkvepia vaikų žvilgsniai, klausimai, entuziazmas. Mokiniai nepavargsta, nors krūvis Nacionalinės moksleivių akademijos žiemos sesijoje prilygo sunkiai studento dienai. Nepaisant to, jie spinduliavo nenuilstamą smalsumą ir energiją. Jei dėstytojas ne sunkų vargą vargsta, eikvodamas savo profesinius ir žmogiškuosius resursus, bet yra laimingas savo darbu, maloniau būti negali. Juk tu turi auditoriją, kurioje kiekviena minutė – susikalbėjimas, dialogas, intelektualinių vertybių išgyvenimas. Su šiais vaikais dirbdamas šitai aš išgyvenau ne kartą, ir man buvo labai gera”, – neslėpė L.Donskis.
Išgyvena šventę
Pradėjęs su mokiniais dirbti nuo pat akademijos susikūrimo pradžios, profesorius jau gali palyginti vasaros ir žiemos sesijas.
Skiriasi ne vien aplinka. Vasarą mokiniai renkasi Nidoje, žiemą – Palangoje.
„Vasarą turime daugiau laiko – dvi savaites, todėl daugiau dėmesio galime skirti kūrybinėms užduotims. Pavyzdžiui, pernai Nidoje vaikai net kūrė filmukus. O viena savaitė Palangoje pasižymi itin intensyviu darbu. Be to, vasara yra palankesnis metas pasikviesti daugiau žymių politikų, ekonomistų, humanitarų, visuomenės veikėjų. Žiemą su vaikais daugiau dirba akademijos dėstytojai”, – lygino L.Donskis.
Ir apibendrino: „Man savo žavesio turi ir Nida vasarą, ir žiema Palangoje, nes vaikai visada nuostabūs. Ką bedarytum – skaitytum paskaitą, vestum seminarą ar rodytum filmą, kiekvienu atveju girdžiu puikius klausimus, nes vaikai ateina į užsiėmimus pasirengę, išstudijavę medžiagą. Man dar nėra buvę, kad su šiais mokiniais jausčiau diskomfortą, kad jie kažko nepadarė, nes nesuprato ar nenorėjo. Šita, sakyčiau, edukacinės, intelektualinės šventės atmosfera vienodai gaubia ir Nidą, ir Palangą”.
Audronė Gliožerienė