Nina Simone – viena geriausių savo laikmečio menininkių, savo kartos balsas, iki pat paskutinio atodūsio buvo nepaprastai pašėlusi…
Nina Simone (tikras vardas – Eunice Waymon) gimė 1933 m. vasario 21 d. Šiaurės Karolinos valstijoje, Tyron mieste, Metodistų bažnyčios pamokslininkės ir meistro šeimoje. Buvo šeštas vaikas iš septynių.
Labai anksti atsiskleidė jos muzikinis talentas – klasikinius kūrinius skambino pianinu būdama ketverių metų, dainavo bažnyčios chore. Eunice tapo Niujorko Juilliard muzikos mokyklos studente ir svajojo tapti pirmąja juodaode pianiste atlikėja. Tačiau elitinis Filadelfijos Curtis muzikos institutas jos atsisakė, motyvuodami tuo, kad ji groja nepakankamai gerai. Muzikantei atrodė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl jos odos spalvos. Tuomet ji pasuko į šou verslą.
Šeštajame dešimtmetyje skambino pianinu ir dainavo Niu Džersio klubuose. Pirmasis pasirodymas – 1954 m. Atlantik Sičio naktiniame klube, perpildytame „girtų valkatų airių”; dainininkė vilkėjo šifoninę suknią, buvo kruopščiai pasidažiusi ir susišukavusi.
Tuo metu jau buvo pasikeitusi vardą į Ninos („mažytė”, taip ją meiliai vadino jos draugas ispanas), o pavardę į Simone, sekant prancūzų aktore Simone Signoret.
Dainininkės motinai džiazas atrodė „velnio muzika”, ji niekada nepripažino dukters pasirinkto karjeros kelio. „Mama nesilankydavo mano koncertuose, išskyrus vieną vienintelį kartą, dėl to, kad, anot jos, aš negroju Dievo muzikos.”
1957-aisiais Simone išvyko į Niujorką, kur ja susidomėjo bitnikai ir hipiai. Dainininkės požiūris į pinigus nuo pat karjeros pradžios nebuvo praktiškas. Ji nepakankamai įsiskaitė į smulkiomis raidėmis parašytą pirmosios sutarties tekstą, ir savo geriausių dainų autorines teises pardavė už varganus 3 000 dolerių. Tais pačiais metais ji ištekėjo už darbininko Don Ross. Vedybos truko lygiai metus.
Simone karjera suklestėjo 1959-1960 metais. Jos atliekama Geršvino „I loves You, Porgy” tapo hitu. Dainavo Niuporto džiazo festivalyje, pasirodė Edo Sullivano šou.
Antrąkart Simone ištekėjo 1961 m. Šį kartą už savo vadybinininko Andy Stroud. Vėliau autobiografinėje knygoje jį apkaltins žiauriu elgesiu. 1962 m. rugsėjo mėn. jiems gimė dukra Lisa Celeste.
1963 m. Nina Simone išvyko gastrolių po Europą, kur greitai tapo įžymesnė nei gimtojoje Amerikoje. Ji dainavo ir įrašinėjo viską – folką, gospelą, bliuzą, soul. Tik savo atliekamos muzikos neleido vadinti džiazu, sakydama: „Džiazo terminą sugalvojo baltieji pavadinti juodukų muzikai. Mano muzika – tai juodųjų klasikinė muzika.”
Simone buvo viena iš pirmųjų afroamerikiečių šou atstovų, kuri leidosi ieškoti savo šaknų pilietinių teisių judėjimo įkarščio metu. Kurį laiką ji praleido Liberijoje.
Jei kokia nors neteisybė užgaudavo širdį, dainininkė netylėdavo. Kartą Niujorke, Brodvėjuje, ji nuėjo į spektaklį, kuriame vaidino du įžymūs juodukai aktoriai.
„Pamaniau, kad jų vaidmenys įžeidžia juodaodžius, taigi, pakilau į sceną per patį vaidinimo įkarštį ir visa tai jiems išrėžiau. Sustabdžiau vaidinimą ir paklausiau, kaip jie drįsta rodyti tokį mėšlą. Tą vakarą buvau kone pamišusi iš įniršio, tiesiog liepsnojau, ir tokia išlikau beveik visą laiką, kai stebėdavau savo žmones kovojančius dėl jiems priklausančių teisių Amerikoje.”
Padariusi sėkmingą karjerą jauna juodaodė moteris dažnai viešai kalbėdavo ir remdavo įvarias kampanijas. Tais laikais (7-asis dešimtmetis) tai buvo tikra retenybė. Jos įsitikinimas buvo besąlyginis: „Netikiu, kad yra kokių nors esminių rasinių skirtumų”, rašė Simone savo autobiografijoje.
Kai 1963 m. Ku-Kluks-Klanas subombardavo Birmingemo bažnyčią Alabamoje ir žuvo keturios juodaodės mergaitės, ji parašė dainą „Mississippi Goddam” (Misisipės prakeiktieji), o vėliau spalvotųjų pasididžiavimą, savotišką jų himną „Be young, gifted and black” (Būkite jauni, talentingi ir juodieji).
Ji tapo judėjimo, kurio lyderiais buvo Martinas Liuteris Kingas bei daugelis kitų aktyvistų, protesto dainininkė. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje Simone, pavargusi nuo rasizmo bei slegiama persekiojimų, turėjo išvykti iš Amerikos. Aštuntajame dešimtmetyje išsiskyrė su Andy Stroud ir pradėjo romaną su Barbadoso ministru pirmininku Earl Barrow.
Išvykusi į Liberiją laimės su vyrais taip pat nepatyrė. Buvo taip sumušta savo draugo, kad net gydėsi ligoninėje. Kai „My baby just cares for me” buvo pakartotinai išleistas 1987 metais ir tapo superhitu, dainininkei pasiūlė tik simbolinį honorarą.
Asmeninis dainininkės gyvenimas buvo problematiškas: keturi persileidimai, smurto atvejai šeimoje. Nežiūrint į tai, Simone niekuomet neprarado seksualinio susidomėjimo, ir, nepaisant dviejų santuokų, jos romantiniai nuotykiai buvo tikra legenda.
Neišdildomą pėdsaką muzikos istorijoje Nina Simone paliko, suardžiusi ribas tarp klasikinės, džiazo ir pop muzikos.
Mirė miego metu, sulaukusi 70 metų, 2003 m. balandžio 20 d. Iki paskutinio atodūsio išliko įtūžusi, bet ori…
Išvertė Rasa Šimkutė