Juostos, kurias vadiname tautinėmis, lietuvį lydėjo visą gyvenimą. Jomis buvo sujuosiamas ką tik gimęs kūdikis, mirusysis nuleidžiamas į kapo duobę amžino poilsio. Tačiau dabar jau reta šeima gali pasigirti sauganti senolių austų juostų. Jas pamatyti galima nebent muziejuose. Deja, ten jos dažniausiai užrakintos devyniais užraktais.
„Nenorime, kad tai, ką esame sukaupę, dūlėtų, todėl ir surengėme šią tautinių juostų parodą”, – kalbėjo Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja Danutė Katkuvienė, pristatydama muziejaus fondų tautinių juostų parodą. Tiesa, parodos lankytojams muziejininkai rodo tik labai nedidelę savo kolekcijos dalį. Anot jos, iš viso yra sukaupta daug – per pusketvirto šimto juostų. Dauguma jų – XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios.
Juostos yra surankiotos iš 12 aplinkinių kaimų, iš kurių pati gausiausia – Mokolų kaimo. Muziejuje yra saugoma 54 šio kaimo moterų prieš šimtmetį austos juostos.
„Tokia gausi Marijampolės kraštotyros muziejaus saugoma tautinių juostų kolekcija leidžia analizuoti ne vien atskiro krašto, bet net ir kaimo audimo tradicijas”, – sakė tekstilininkė Asta Vandytė. Pasak jos, patyrinėjus 208 tautines šimtametes juostas, jau galima jas grupuoti pagal raštus, spalvinius sprendimus, siūlų skaičių bei kitus požymius. Mat kiekvieno kaimo audėjos turėjo savitų tradicijų, savo audimo stilių