Sakralinės dailės žinovai nerimauja, ar bažnytininkai bus pajėgūs vieni, be profesionalų pagalbos, išrinkti geriausius dailės kūrinius Prisikėlimo bažnyčiai
Dailės kūrinių paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje konkursas šią savaitę taip ir liko nepaskelbtas.
Konkursą užsakančios Kauno arkivyskupijos kurijos atstovams pakoregavus nuostatus, kūrinių vertinimo komisijoje nebeliko aukštąjį meno išsilavinimą turinčių ekspertų. Paveldo atstovai, kurių įtakos sferoje yra Prisikėlimo bažnyčia ir kurie turi galių sustabdyti konkurso paskelbimą, pasiprašė vizito pas arkivyskupą Sigitą Tamkevičių.
Iš sąrašo išbraukė ekspertus
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriuje antradienį įvyko ekspertų, padėjusių rengti dailės kūrinių Prisikėlimo bažnyčioje konkurso nuostatus, posėdis. Tai buvo jau nebe pirmas Architektų ir Dailininkų sąjungų Kauno skyrių atstovų susibūrimas. Prisikėlimo bažnyčios klebonas Vytautas Grigaravičius prieš keletą mėnesių raštu kreipėsi į Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininką Eugenijų Nalevaiką, prašydamas surengti bažnyčios vitražų šoninių navų languose, Kryžiaus kelio stočių ir dailės kūrinio presbiterijos erdvėje konkursą. Dailininkai į pagalbą pasitelkė architektus, turinčius svarbių konkursų rengimo praktikos. Po kelių mėnesių bendro darbo konkurso sąlygų projektas buvo baigtas ir perduotas susipažinti dvasininkams.
Antradienį įvykusiame posėdyje buvo perskaitytos dvasininkų per Prisikėlimo bažnyčios architektūrinės dalies architektą Algimantą
Sprindį perduotos pakoreguotos konkurso sąlygos. Kauno arkivyskupo metropolito S.Tamkevičiaus parašu patvirtintose sąlygose atsirado nemažai pakeitimų. Svarbiausias jų – konkurso vertinimo komisijoje nebeliko meno profesionalų. Dvasininkai iš jos išbraukė architektų ir dailininkų siūlytas sakralinės dailės žinovų, menotyrininkų kandidatūras ir įrašė keturių dvasininkų pavardes.
Kurijos atstovų siūlymu, konkurso žiuri patartų dailės ekspertų komisija, neturėsianti sprendžiamojo balso teisės.
Kol kas atsisakė platinti sąlygas
„Esu nustebintas tokio įvykių posūkio. Iš pradžių raštu kreipiamasi į Dailininkų sąjungą prašant surengti konkursą, o paskui jos atstovų net nebelieka vertinimo komisijoje”, – kalbėjo E.Nalevaika. Jo žodžiais, niekas nesivaiko įžeistų ambicijų nepatekus į vertinimo komisiją, tačiau kyla nerimas, ar bažnytininkai bus pajėgūs vieni išrinkti geriausius kūrinius šiai visai Lietuvai svarbiai šventovei. Nerimą didina tai, kad sakralinis menas Lietuvoje šiuo metu išgyvena krizę.
E.Nalevaikai, kaip ir kitiems komisijos nariams, yra žinoma, kad į Prisikėlimo bažnyčios kleboną jau kreipėsi pavieniai dailininkai, siūlydami savo paslaugas, o labdaringų abejotinos meninės vertės kūrinių jau prikrautas pilnas sandėliukas. „Konkursas – vienintelis būdas išrinkti aukščiausios prabos kūrinius Prisikėlimo bažnyčiai”, – įsitikinęs architektas A.Sprindys.
Tačiau dvasininkų pasiūlyta konkurso vykdymo tvarka suglumino ir Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkę Gražiną Janulytę. „Kai susergama, kreipiamasi į medikus, kai rengiamasi statyti namą – į architektus, o kai ruošiamasi į bažnyčią, žinoma, kad be dvasininko čia neapsieisi. O renkant meno kūrinius kažkodėl norima apsieiti be šios srities specialistų”, – kalbėjo G.Janulytė. Ji pareiškė, kad per sąjungą konkurso sąlygos tikrai nebus platinamos tol, kol jos nebus suderintos su Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovais.
Statyta ne vien religinėms reikmėms
Architektė Apolonija Nistelienė priminė, kad Prisikėlimo bažnyčia buvo statyta ne vien religinėms reikmėms. 1926 metais susirinkę inteligentijos atstovai nutarė, kad didžiausias lietuvių tautos laimėjimas – Nepriklausomybės atgavimo faktas geriausiai bus atspindėtas pastačius bažnyčią. Jos statybai aukojo visa Lietuva.
Architektė Rimantė Bridžiuvienė pastebėjo, kad pernai Kauno savivaldybė visų miestiečių vardu paėmė 4 milijonų litų paskolą Prisikėlimo bažnyčios atstatymo baigiamiesiems darbams. Palūkanos už šią paskolą taip pat mokamos iš visų miestiečių kišenės. Vyriausybė tai pat netrukus žada skirti 3 milijonus litų. Todėl dailės kūrinių, atsirasiančių Prisikėlimo bažnyčioje, kokybe, anot R.Bridžiuvienės, turi teisę rūpintis ne tik tikinčiųjų atstovai.
Galutinis sprendimas atidėtas
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė informavo, kad paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Nekilnojamųjų vertybių registre esantis objektas, saugomas valstybės. Visi joje planuojami pakeitimai turi būti vykdomi laikantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, įsigaliojusio balandžio mėnesį. Apie tai I.Vaškelienė ketina kalbėtis susitikime su S.Tamkevičiumi, įvyksiančiame kitą savaitę.
Posėdyje Architektų sąjungos Kauno skyriuje dvasininkų atstovas – Prisikėlimo bažnyčios klebonas, nors ir buvo kviestas, negalėjo dalyvauti. Todėl susidariusią situaciją paprašėme pakomentuoti Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus. Jis per Arkivyskupijos kurijos atstovą spaudai Darių Chmieliauską informavo, kad kitą savaitę turėtų būti priimtas galutinis sprendimas dėl paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios dailės kūrinių konkurso bei jo nuostatų. S.Tamkevičius užtikrino, kad konkursas bus skelbiamas pagal visus galiojančius, Vyriausybės patvirtintus konkursų nuostatus bei atsižvelgiant į Dailininkų ir Architektų sąjungų atstovų pastabas.
Žilvinė Petrauskaitė