Pobūviai pilyse ir muziejuose – tik išrinktiesiems

Istoriniuose ir nacionalinės svarbos objektuose vestuves, gimtadienius ar bendrovių sukaktis gali švęsti pagal neaiškius kriterijus atrinkti įtakingieji

Lietuvos dailės muziejus, Taikomosios dailės muziejus, Trakų pilis, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, M.Žilinsko dailės galerija, Palangos gintaro muziejus, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Verkių rūmai – tai objektai, kuriuose ne visi paprasti žmonės gali švęsti asmenines šventes, tačiau kai kurių visuomenės sluoksnių atstovams durys čia visuomet atviros.

Daugelio muziejų vadovai sako, kad privatiems asmenims patalpos nenuomojamos, tačiau pripažįsta, kad nekontroliuoja, kokio pobūdžio šventes muziejų salėse ir pilių menėse, kuriose eksponuojamos meno ir istorijos vertybės, rengia jas išsinuomojusios renginių organizavimo bendrovės.

Linksmybės tarp vertybių

Seimo nario Antano Boso jubiliejus Palangos gintaro muziejuje – tik vienas pavyzdys, kai dėl įtakingo ir turtingo asmens užgaidų paprasti žmonės netenka galimybės apžiūrėti muziejuose eksponuojamų meno vertybių.

Praėjusį šeštadienį iki 20 valandos turėjęs dirbti Palangos gintaro muziejus lankytojų nebeįsileido jau nuo pusės penkių vakaro – apžiūrėti gintaro ekspozicijos nepavyko nei iš Italijos atvykusiai trisdešimties Popiežiaus aplinkos žmonių grupei, nei Austrijos ambasadoriaus šeimai, nei vestuvininkams.

Rūmuose švenčiant A.Boso penkiasdešimtmetį, paprastiems lankytojams ne tik buvo užtrenktos muziejaus durys, bet jie vaikyti ir iš rūmų aplinkos – Botanikos parko pievų ir takų. Nepaisant to, už muziejaus veiklą atsakingi asmenys tikina, kad viskas vyko pagal taisykles. Darbo partijos narys savo gimtadieniui rengti buvo pasamdęs tuo užsiimančią bendrovę, kuri Lietuvos dailės muziejui (Palangos gintaro muziejus – jo padalinys) sumokėjo 5015 litų.

Garsiausio Palangos muziejaus vedėja Vilija Macienė neneigė, kad A.Boso svečiai turėjo galimybę vaikščioti po visas muziejaus patalpas, tačiau nebuvo linkusi pritarti pastebėjimams, kad tokių pobūvių metu gali kilti grėsmė muziejaus eksponatams.

„Visus eksponatus saugo modernios apsaugos sistemos. Be to, sutartimi atsakyti už kiekvieną eksponatą įsipareigoja ir muziejaus nuomotojai”, – tikino V.Macienė.

Pietavo prezidentai

Palangos gintaro muziejaus vadovė neneigia, kad retais atvejais nuomojamos net tos ekspozicijų salės, kuriose saugomi vertingiausi muziejaus eksponatai.

„Nereikėtų suprasti, kad muziejaus patalpas nuomojame kiekvieną savaitgalį. Nuomą koordinuoja Lietuvos dailės muziejus. Nors interesantų būna gana daug, leidimus gauna nedaugelis”, – atvirai kalbėjo V.Macienė.

Lietuvos dailės muziejaus, kuriam priklauso ir Taikomosios dailės muziejus, ir Radvilų rūmai, ir Vilniaus paveikslų galerija, direktorius Romualdas Budrys sako, kad rengti šventes Lietuvos dailės muziejui priklausančiose salėse leidžiama ne visiems. „Privačiai nuomojama tik Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui. Taip pat turime sutartis su bendrovėmis, kurios yra gavusios visus leidimus”, – tikino R.Budrys.

Jis pripažino, kad muziejų administracijos nesureikšmina to, kokio pobūdžio šventės rengiamos Lietuvos dailės muziejui priklausančiose ekspozicijų salėse. „Jei oficialioje sutartyje, pavyzdžiui, Lietuvos filharmonija, nurodo, kad vyks koncertas, niekas jo metu negali uždrausti ir gimtadienio švęsti”, – ironizavo Lietuvos dailės muziejaus vadovas.

Iš jo vadovaujamų muziejų didžiausią paklausą turi Taikomosios dailės muziejus ir Vilniaus dailės galerija. „Yra du kartus daugiau pageidaujančiųjų nei gaunančiųjų leidimus”, – sakė R.Budrys. Taikomosios dailės muziejaus nuoma vienai valandai kainuoja apie 2000 litų. „Pas mus ne kartą pietavo prezidentai, karaliai, bet ne pagrindinėje salėje, o hole”, – aiškino Lietuvos dailės muziejaus direktorius. Jis pastebi, kad tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinė praktika.

Už nuomą – trečdalis milijono

300 tūkstančių litų – tokias pajamas praėjusiais metais iš Trakų pilies nuomos gavo Trakų istorijos muziejus. Nenuostabu, kad šią vasarą Trakų pilies menėse renginiai, įvairūs pobūviai ir šventės vyks kiekvieną savaitgalį. „Apie norą išsinuomoti Trakų pilį bendrovės turėtų pradėti galvoti prieš kelis mėnesius”, – aiškino Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas.

Didžiosios ir mažosios menių bei Trakų pilies kiemo nuoma valandai kainuoja 2000 litų. „Renginiai organizuojami po darbo. Išskirtiniais atvejais, kai pilyje filmuojami vaidybiniai filmai, pilį išnuomojame kelioms dienoms. Tačiau tai būna retai”, – sakė Trakų istorijos muziejaus direktorius.

Gautas pajamas muziejus išleidžia ekspozicijos atnaujinimui, pilies remontui, ūkiniams darbams finansuoti.

M.K.Čiurlionio muziejus – už 5000 litų

Neretai pobūviai vyksta ir Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje bei jo padalinyje M.Žilinsko dailės galerijoje.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Daina Kamarauskienė vardija skirtingas sumas – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. „Prašo visko – ir gimtadienius švęsti, ir šokius rengti. Aišku, kur nors hole galėtume leisti šokti, tačiau stengiamės to nedaryti. Griežtų įkainių neturime, juos nustatome pagal atskirus susitarimus. Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus nuoma kainuotų apie 5000 litų”, – sakė D.Kamarauskienė.

Kultūrinėms organizacijoms taikomos nuolaidos, privačioms bendrovėms nuomos kaina gerokai didesnė. „Turime suderinti daugybę dalykų – darbo laiką, apsaugą ir pan. Pagrindinėje M.K.Čiurlionio muziejaus salėje negali būti jokių balių, festivalių”, – sakė Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O.Daugelis.

Tačiau jis nelinkęs sutikti su tais muziejininkais, kurie teigia, kad muziejai nėra pati tinkamiausia vieta šventėms ir pobūviams. „Kitiems gera kalbėti, kai gauna gerokai didesnį finansavimą. O mums reikia kaip nors išgyventi”, – pastebėjo O.Daugelis.

Iš patalpų nuomos uždirbami pinigai (keliolika tūkstančių per metus) išleidžiami parodų rengimui, programų sudarymui, plakatų spausdinimui, patalpų remontui ir kitai muziejaus veiklai.

Kauno rotušė nenuomojama

Kauno rotušė visuomet masino prabangos ištroškusius Kauno verslininkus ir politikus. Daugelis čia nori švęsti bendrovių sukaktis ir asmenines šventes, tačiau tik nedaugeliui svečius pavyksta pakviesti į centrinį miesto pastatą.

Šioks toks skandalas kilo prieš keletą metų, kai miesto Rotušėje buvo triukšmingai švęstas dainininkės Birutės Petrikytės gimtadienis, vėliau – Gedimino Budniko jubiliejus, tačiau pastaruoju metu reprezentacinė miesto salė tokiems renginiams nenuomojama. Kam nuomoti puošniausią Kauno salę, sprendžia penkių asmenų komisija, kuri pataria merui, kaip elgtis, kai Rotušėje prašoma leisti surengti reglamente nenumatytą renginį.

Kauno rotušės reglamentas gana kategoriškai nustato tvarką, kokie renginiai gali vykti viename prestižiškiausių miesto pastatų. Pirmasis reglamento punktas skelbia, kad Rotušės patalpos naudojamos Civilinės metrikacijos biuro reikmėms bei miesto reprezentaciniams tikslams.

Detaliai išvardytos progos bei tradiciniai renginiai, kuriems Rotušės durys visuomet atviros. Tai – aukštų užsienio svečių priėmimai, įvairios konferencijos bei forumai, kuriuos rengia Savivaldybė, valstybės švenčių bei Miesto dienos minėjimai, iškilmingi miesto Tarybos posėdžiai, Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonijos, merų inauguracijos.

„Jei ir leidžiame kokioms nors bendrovėms rengti priėmimus, jos atsilygina remonto darbais arba kitais Rotušei būtinais daiktais, kurių vertė svyruoja nuo 2000 iki 5000 ar daugiau litų”, – sakė komisijos narys Savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas I.Levandavičius.

Už pobūvį teatre – 9000 litų

Vis daugiau politikų ir verslininkų savo jubiliejams renkasi Kauno valstybinį muzikinį teatrą. Liberalcentristės ir verslininkės, Kauno miesto tarybos narės, dainininko Rolando Petrikio žmonos Janinos jubiliejiniame gimtadienyje Kauno muzikiniame teatre dalyvavo apie 250 svečių. Po šventinio koncerto jubiliatė svečius priėmė teatre surengtame furšete.

Muzikiniame teatre yra vykusios vestuvės, tačiau, anot teatro vadovo Ginto Žilio, dabar tokios praktikos atsisakyta, esą furšetus ar gimtadienio pobūvius leidžiama rengti tik tuomet, jei užsakomas ir teatro artistų pasirodymas, kuris kainuoja 8000 litų. Už salės nuomą tenka pakloti dar 1000 litų.

Nacionalinis muziejus vestuvininkų neįsileidžia

Prieš kurį laiką priėmimai ir prezentacijos vykdavo net ir Gedimino pilyje, tačiau pastaruoju metu tokios praktikos atsisakyta. Prieš kelerius metus, kai šalyje viešėjo Nyderlandų sosto įpėdinis, kai buvo pristatytas naujasis LRT sezonas, į Gedimino pilį ne tik plūdo gausybė žmonių, bet ir buvo pastatyti gausiai maistu nukrauti stalai, siūlyta vaišintis įvairiais gėrimais.

„Gedimino pilyje buvo surengti vos du priėmimai. Tai buvo mūsų klaidos, kurių niekada daugiau nekartosime”, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Už Gedimino pilies nuomą nemokėjo nei sostinės Savivaldybė, nei Lietuvos radijas ir televizija. Pastaroji buvo įsipareigojusi populiarinti muziejų. „Galiu drąsiai pasakyti, kad Gedimino pilis nebus nuomojama už jokius pinigus. Mūsų finansinė situacija nėra gera, tačiau patalpų nuoma – ne išeitis. Aišku, visuomet gali kas nors liepti atverti muziejų patalpas, tačiau laikausi kategoriškos pozicijos. Sulaukiame daug pasiūlymų, tačiau visus juos atmetu”, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė.

Pažeidžia žmogaus teises

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė pastebi, kad Lietuva nėra istorinių vertybių turtingas kraštas, todėl sako nesuprantanti, kodėl greta istorinių ir meno vertybių kažkas gali valgyti ar gerti.

Lietuvoje yra gausybė apleistų dvarų, todėl B.Kulnytė siūlo verslininkams ir turtingiems politikams įsigyti griūvančius Lietuvos dvarus ir juos suremontuoti. „Tai būtų puiki vieta svečiams priimti”, – įsitikinusi B.Kulnytė.

Kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas ir šiuo klausimu neturi aiškios pozicijos. Jis kol kas nereagavo ir į konservatorių prašymą ištirti, ar šalies muziejai gali būti nuomojami visų paprastų žmonių asmeninėms šventėms.

Tuo tarpu teisės ekspertai kalba apie žmogaus teisių pažeidimus. „Turiu pažymėti, kad gimtadienio šventimas muziejuose susijęs su dvejopo pobūdžio teisinėmis problemomis. Muziejus yra viešojo naudojimo vertybė, ir niekas negali jo naudoti savo asmeniniam reikalui – šventimui. Tokiais atvejais asmeninis interesas iškeliamas aukščiau visuomenės intereso. Kyla abejonių, ar nepažeidžiama Konstitucijos nuostata, kad, pavyzdžiui, Seimo nariai, kaip valdžios atstovai, turi tarnauti žmonėms, visuomenei, o ne atvirkščiai”, – sakė teisininkas Kęstutis Čilinskas.
Remigijus Jurgėlaitis