Ar Lietuva turės naują atominę elektrinę?

„2006 m. būtina apsispręsti dėl naujo atominės elektrinės bloko statybos, lygiagrečiai derantis su Europos Komisija dėl antrojo Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo, nors tokių derybų sėkmės šansai yra nedideli.

Lietuvos Vyriausybė, dalyvaudama naujo bloko statybose, turėtų valdyti kontrolinį akcijų paketą, t.y. mažiausiai 34 proc. akcijų, nes toks blokas labai svarbus šalies energetiniam ir ekonominiam saugumui”, – šią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje sakė ūkio ministras Kęstutis Daukšys.

Pirmieji žingsniai

Pasak ūkio ministro Kęstučio Daukšio, kol kas sprendimas dėl naujos branduolinės elektrinės statybos oficialiai niekur nėra įformintas. Šį sprendimą turėtų priimti Vyriausybė, nes branduolinė elektrinė – strateginis objektas. Jis reikšmingas ne tik visai šalies energetikos sistemai, bet ir politinei, ekonominei situacijai tarptautiniu lygiu.

Pirmas Ūkio ministerijos uždavinys apsisprendžiant dėl naujos branduolinės elektrinės statybos ir valstybinės energetikos likimo – surinkti ir išanalizuoti informaciją ir gautų duomenų pagrindu parengti Nacionalinę energetikos strategiją. Ūkio ministerija Vyriausybei turi pateikti visas įmanomas šalies energetikos plėtros kryptis, aptarti, kaip jos kistų, priklausomai nuo to, kokią rinkos dalį gali užimti atskiros kuro rūšys, ir kiek tai priimtina Lietuvai; kokiais šaltiniais būtų gaminama elektros energija po antrojo AE bloko uždarymo, ar valstybė teisiškai, politiškai ir finansiškai remtų branduolinę energetiką. Tik parengus strategiją ir Vyriausybei apsisprendus dėl jos dalyvavimo įgyvendinant šį projektą, pasirinkus jo formą, būtų galima ieškoti strateginių partnerių. Kalbėdami apie naujo branduolinio reaktoriaus statybą Lietuvoje, pasak ūkio ministro, turime žinoti ir labai aiškią mūsų kaimynių Latvijos ir Estijos nuomonę.

Prieš rengiant nacionalinę energetikos strategiją būtina apsispręsti, ar naujosios AE statyba bus regioninis projektas ir kiek bei kokios šalys dalyvaus jį įgyvendinant. Šiuo tikslu sausio mėnesio pabaigoje Ūkio ministerija planuoja surengti Baltijos jūros šalių atstovų susitikimą, kurio metu numatoma sudaryti darbo grupę ir pasirašyti ketinimų protokolą. ,,Tik apsisprendus dėl partnerių galima pradėti rengti išsamią Nacionalinę energetikos strategiją, derinti šalių interesus, apsispręsti dėl pagrindinių aspektų. Reikia nuspręsti, ar projektą vykdys vienas nepriklausomas projekto organizatorius, ar nepriklausomas konsorciumas, ar projektas bus finansuojamas vienos, ar kelių vyriausybių, o gal prireiks ir privataus kapitalo”, – susidariusią situaciją komentavo ūkio ministras Kęstutis Daukšys.

Pasak ūkio ministro, bendro darbo su kaimyninėmis šalimis metu gali pasirodyti, kad valstybės pačios pajėgios surinkti lėšas naujos branduolinės elektrinės statybai, tuomet nereiktų ieškoti papildomų strateginių investuotojų. Žinoma, reikia svarstyti ir galimybes pritraukti privačių lėšų naujojo reaktoriaus statybai.

Ekspertų nuomone, tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva vienai įgyvendinti branduolinės elektrinės statybos projektą būtų sunku, o prisiimti visą atsakomybę – per daug rizikinga. Ūkio ministro nuomone, šis projektas Lietuvai būtų ekonomiškai efektyvus, įgyvendinus jį tarptautiniu ar regioniniu lygiu, susitelkus visoms Baltijos valstybėms. Tokio galingumo reaktoriaus statyba ir eksploatacija gali būti pagrindžiama tik projektą įgyvendinus kelioms šalims.

Planuojama, kad Nacionalinė energetikos strategija bus parengta ir pristatyta visuomenei iki šių metų gegužės mėnesio.

Didėja branduolinės energijos autoritetas

Siekiant išanalizuoti visas aplinkybes Lietuvos, kaip branduolinės šalies, perspektyvoms įvertinti Ūkio ministerijos užsakymu parengta ne viena studija. Lietuvos energetikos institutas ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) atliko Baltijos regiono elektros energijos plėtros studiją, kurioje pateikė apsisprendimo dėl strateginių alternatyvų variantus, informaciją apie galimus potencialius investuotojus, jiems keliamus reikalavimus, galimus atominėje elektrinėje pagamintos energijos vartotojus, joje apžvelgti ir šiuo metu gaminami ar gamybai parengti reaktoriai. Taip pat pateikti duomenys apie galimus naujos atominės elektrinės parametrus. Baltijos regiono elektros energijos vystymo studijos duomenys taip pat bus panaudoti rengiant minėtą Nacionalinę energetikos strategiją.

Branduolinės energijos klausimu atlikta ir daugiau mokslinių studijų. Priklausomai nuo jų autorių ir laiko, kada jos buvo atliktos, skiriasi pateikiamos išvados. Atsižvelgiant į pasaulyje vyraujančią politinę, ekonominę situaciją, keitėsi požiūris į atominę energiją, tačiau pastaruoju metu, po 2005 m. pasaulį ištikusios politinės krizės ir gamtos stichijų neįtikėtinai pakilus naftos kainai, taip pat prasidėjus politiniams nesutarimams, neigiamai paveikusiems ir dujų kainą, didėja branduolinės energijos reikšmingumas. Tradicinės energetikos krizė, alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių trūkumas verčia ieškoti kitų energijos šaltinių. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją daugėja branduolinės energijos šalininkų. Renkantis energijos gaminimo būdą, didelę reikšmę turi ir gamtosauginis aspektas. Šiuo požiūriu branduolinis kuras – vienas švariausių.

Naujasis reaktorius šaliai užtikrintų energetinę nepriklausomybę nuo dujas tiekiančios Rusijos. ,,Pritariu aukščiausių šalies vadovų nuomonei, kad Lietuvai būtina turėti nepriklausomą energijos šaltinį – modernų atominį reaktorių”, – sakė ūkio ministras Kęstutis Daukšys.

Situacija šalyje palanki

Daugelio pasaulio šalių piliečiams nepriimtina net mintis, kad jų valstybėje gali būti gaminama branduolinė energija. Šiuo klausimu Lietuvoje susiklosčiusi unikali padėtis – visuomenės nuomonė atominių elektrinių gaminamos elektros energijos klausimais yra palanki. Tai vienas didžiausių mūsų valstybės privalumų. Šią situaciją lėmė patirtis – juk ilgą laiką Lietuva užima pirmąją vietą pasaulyje pagal atominėje elektrinėje pagaminamą elektros energijos kiekį. ,,Mūsų valstybė, turinti didelę branduolinių reaktorių valdymo patirtį ir gyventojų palaikymą, turėtų tinkamai išnaudoti šiuos privalumus ir neatmesti minties statyti naują AE”, – sako ūkio ministras Kęstutis Daukšys.

Įgyvendinusi naujos branduolinės elektrinės statybos projektą Lietuva daugeliui metų užsitikrintų pakankamus elektros energijos kiekius. Kadangi elektrinės kuro kainos gana stabilios, lengvai ir 20-30 metų į priekį būtų galima prognozuoti elektros kainas. Manoma, kad pastačius ir pradėjus eksploatuoti naująją branduolinę elektrinę elektros energijos kainos vartotojui praktiškai nepakistų.

Didelių svarstymų dėl būsimos branduolinės elektrinės statybos vietos neturėtų kilti. Jeigu bus priimtas sprendimas dėl jos statybos, manoma, kad ji bus statoma senosios elektrinės vietoje. Pirmiausia Lietuva – maža valstybė ir keliose vietose statyti AE neracionalu. Be to, senosios Ignalinos AE teritorija pritaikyta tokio pobūdžio projektams – čia atlikti aplinkos tyrimai, įrengtos radioaktyvių atliekų saugyklos, aušinimo infrastruktūra, pastatyti radioaktyvių atliekų tvarkymo, saugojimo, apdorojimo kompleksai. Šiuo atveju tai dar keli veiksniai, galintys lemti apsisprendimą Lietuvoje statytį naująjį reaktorių.

Ūkio ministro Kęstučio Daukšio nuomone, sprendimą dėl naujos atominės elektrinės statybos Vyriausybė galėtų priimti jau šiais metais. ,,Dirbant tokiu grafiku, naujos AE statybas galima būtų pradėti 2008 m., jos būtų baigtos 2013 m.”, – sakė K.Daukšys. Taigi prognozuojame, kad naujoji branduolinė elektrinė, kurios galia siektų nuo 700 iki 1600 MW, galėtų pradėti funkcionuoti po 7-10 metų.

,,Šiuo metu svarbiausias Ūkio ministerijos darbas – Vyriausybei pateikti detalią situacijos analizę, numatyti visus įmanomus energetikos sektoriaus plėtros variantus ir alternatyvas. Pagal gautą informaciją Vyriausybė turėtų priimti galutinį sprendimą dėl šalies branduolinės energetikos sektoriaus perspektyvų. Tik Vyriausybei apsisprendus dėl valstybės dalyvavimo branduolinės elektrinės statybos projekte ir kokia forma ji tai darys bei sudarius konsorciumą su kitomis šalimis, bus galima pradėti įgyvendinti branduolinės AE statybos projektą”, – sakė ūkio ministras Kęstutis Daukšys.

Eugenija Balsytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.