Degalų kainos vėl šokdinamos

Kol kas neįžvelgiama prielaidų, kad kuras ir šiemet gali pabrangti tiek, kiek pernai rudenį

Jau trečia savaitė, kai kone kasdien į viršų kyla ir benzino, ir dyzelino kainos. Vairuotojai ėmė nuogąstauti, ar degalai vėl nepasieks rekordiškai aukštos ribos, peržengtos praėjusių metų rugsėjo-spalio mėnesiais.

Brangsta nuo Kalėdų

Vakar po kelių dienų pertraukos vėl padidėjo didmeninė benzino kaina, tačiau dyzelinas šiek tiek atpigo. Koncernas „Mažeikių nafta” A 95 markės benziną pabrangino 3 centais, iki 2,73 lito už litrą, o dyzelino kainą sumažino 1 centu, iki 2,67 lito.

Kylant didmeninėms kainoms, kuras brango ir mažmeninėje rinkoje. Jau antradienį populiariausias 95 markės benzinas „Statoil” tinkle pabrango trim centais, iki 3,15 lito, o dyzelino kaina padidėjo 2 centais, iki 3,11 lito. „Lukoil” tinklo degalinėse sostinėje 95 markės benzinas ir dyzelinas pabrango atitinkamai 5 ir 2 centais, iki 3,13 lito ir 3,06 lito.

„Mažeikių naftos” produkciją realizuojantys prekybos namai degalus brangina nuo Kalėdų, nors iki tol kuro kainų kreivė leidosi žemyn. Per beveik tris savaites didmeninė 95 markės benzino kaina šoktelėjo nuo 2,51 lito iki 2,73 lito. Dyzelino kaina taip ryškiai nesikeitė ir per kelias savaites svyravo nuo 2,59 lito iki 2,68 lito.

Svyravimus lemia rinka

Vairuotojai greičiausiai dar nespėjo pamiršti, kad vos prieš kelis mėnesius už litrą populiariausio 95 markės benzino teko mokėti net 3,27-3,30 lito, o dyzelino kaina tebuvo keliais centais mažesnė – 3,22-3,25 lito.

Nors degalų kainos po truputį vėl ėmė artėti pernai sumuštų rekordų link, „Mažeikių naftos” komunikacijos vadovas Giedrius Karsokas įsitikinęs, kad benzinas ir dyzelis tikrai nepabrangs tiek, kiek 2005-ųjų rudenį.

„Kol kas tikrai nėra jokių prielaidų, kad degalai galėtų pasiekti rugsėjo ir spalio mėnesiais užfiksuotą ribą. Rudenį pašokusios kainos, sakyčiau, buvo išskirtinis atvejis per pastaruosius ketverius penkerius metus”, – teigė „Mažeikių naftos” atstovas.

Anot jo, pastarosiomis savaitėmis užfiksuoti kainų pasikeitimai yra „normalūs svyravimai, kuriuos lemia pasaulio rinkos”.

„Ne kartą akcentavome, kad produkcijos kainą nustato ne pati „Mažeikių nafta”. Koncernas tik seka europines naftos produktų kainas, kurios niekada nestovi vietoje. Kaip svyruoja benzino ir dyzelino kainos Roterdamo biržoje, taip jos keičiasi ir „Mažeikių naftoje”. Visos Europos naftos perdirbimo gamyklos konkuruoja atsižvelgdamos į kainų lygį Roterdame. Pagal tas pačias formules savo produkciją Europai pardavinėja ir Rusija bei Baltarusija”, – pastebėjo G.Karsokas, kuris vis dėlto nesiryžo prognozuoti, kiek dar Lietuvoje galėtų brangti degalai.

Baudos nemokės

Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas akcentavo, kad degalų kainos degalinėse kis tiek, kiek svyruos didmeninė jų kaina.

„Viskas priklausys nuo to, kokia kaina degalus pardavinės „Mažeikių nafta”. Iki šiol kelerius metus stebėjome tendenciją, kad degalų kainos labiausia pakyla vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. Pastaruosius dvejus metus vasaros pabaigoje būdavo sumušami visi rekordai. Tas pats gali kartotis ir šiemet, tačiau nereiktų pamiršti, kad pernai nafta itin pabrango po Amerikoje praūžusių uraganų. To šiemet gali ir nebūti, taigi kol kas belieka tik spėlioti. Pastebėjome, kad kažkiek degalų kainos šokteli ir iš karto po Naujųjų metų. Pernai, kiek atsimenu, taip irgi buvo. Tačiau esminius pokyčius lemia naftos kaina. Jeigu pasaulyje nafta brangsta, tai pajuntame ir mes”, – dėstė asociacijos vadovas.

M.Palijanskas vylėsi, kad galbūt kainų skaičiavimo metodiką peržiūrės ir „Mažeikių nafta”, kurią Konkurencijos taryba pripažino piktnaudžiavus dominuojančia padėtimi ir skyrė 32 mln. litų baudą.

Tuo tarpu „Mažeikių naftos” atstovas G.Karsokas teigė, kad koncernas nesirengia mokėti baudos ir dar tebelaukia Konkurencijos tarybos argumentų, kuriuos išnagrinėjus sprendimas bus skundžiamas teismui.

Perspektyvas lydi spėlionės

Šiuo metu „juodojo aukso” kainos svyruoja ties 60-63 JAV dolerių už barelį kartele, tuo tarpu rugpjūčio pabaigoje, uraganui „Katrina” nusiaubus JAV energetikos infrastruktūrą Meksikos įlankoje, naftos kainos buvo pasiekusios visų laikų rekordą, pakilusios iki 70,85 dolerio už barelį Niujorke ir 68,89 dolerio už barelį Londone.

Ekspertai pažymi, kad 2005 metais priežasčių naftos kainų šuoliui buvo ypač daug: karas Irake išprovokavo nestabilumą Artimuosiuose Rytuose, užsitęsęs žlungančios „Jukos” puolimas taip pat trikdė naftos tiekimą iš Rusijos, kuri yra antra pagal dydį pasaulyje naftos gamintoja. Be to, naftą importuojančios valstybės kaltino naftos gamintojus nesugebėjimu skirti pakankamai lėšų gavybos pajėgumams didinti, tuo tarpu naftos gamintojai aiškino, kad kaltos yra naftą importuojančios valstybės, kurios nepakankamai dosniai investuoja į naftos perdirbimą.

Nuo 2005 metų sausio iki rugpjūčio naftos kainos pašoko net 70 proc., tačiau rudenį ir pirmąjį žiemos mėnesį „juodojo aukso” kainos patraukė žemyn – daugiausia dėl šiltesnių orų šiaurės pusrutulyje.

Tačiau, nors oro temperatūra viršija vidurkį, per 2005 metus, palyginti su ankstesniais metais, naftos kainos pašoko 40 procentų. Naujaisiais metais naftos kainų smukimo perspektyvas temdo kai kurių Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) atstovų pareiškimai apie tai, kad OPEC turėtų mažinti gavybą, atsižvelgdama į sezoninį paklausos smukimą antrąjį metų ketvirtį. Naftos rinkos šiuo metu bando spėti, kokį kainų lygį sieks išsaugoti OPEC.

Vis dėlto 40 proc. naftos kainų šuolis per pastaruosius 12 mėnesių neprislėgė pasaulio ūkio, nesutrikdė augimo ir neišprovokavo infliacijos šuolio ekonomiškai stipriose šalyse. Tačiau toks kainų pakilimas privertė pasaulį susirūpinti energijos taupymu, naujomis investicijomis į naftos gavybą ir perdirbimo pajėgumus, taip pat alternatyvių energijos šaltinių plėtojimu.

Rusai prakalbo apie benzino brangimą

Rusijos spaudoje jau taip pat pasirodė pranešimų, kad šiemet prognozuojamas žymus degalų brangimas, galintis sukelti net ir krizę. Įspėjama, kad benzinas, pernai pabrangęs 16 proc. ir viršijęs infliacijos rodiklius, šiemet gali pasiekti „europinį lygį”, t.y. viršyti 30-ies rublių ribą.

Šiuo metu litras populiariausio Rusijoje 92 markės benzino kainuoja apie 16 rublių. Apklausos liudija, kad jeigu benzinas pabrangs iki 20 rublių už litą, net trečdalis apklaustųjų ketina atsisakyti dalies kelionių automobiliu. Dauguma apklaustų vairuotojų Rusijoje pripažįsta, kad jiems „kritinė riba” būtų, jeigu benzinas kainuotų 30 rublių. Tik 7 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie benzino nebeįpirktų, jeigu už degalų litrą tektų mokėti 40 rublių.

Galimi benzino kainų pokyčiai Rusijoje, anot „Mažeikių naftos” atstovo G.Karsoko, vargu ar turėtų kokios nors įtakos degalų kainoms Lietuvoje: „Rusijos vidaus rinkoje pakilusios kainos tikrai neturėtų lemti degalų kainų pasaulyje. Tačiau atvirkščias procesas įmanomas – jeigu pasaulyje degalai brangs, tai kainos kils ir Rusijoje. Tačiau, antra vertus, Rusija yra tokia šalis, kad ten kai kurie principai ir taisyklės negalioja, tad prognozuoti būtų labai sunku”.

Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas M.Palijanskas teigė kol kas nieko negirdėjęs apie galimą benzino brangimą Rusijoje.

„Jeigu ten benzinas vis dėlto brangtų, nemanau, kad Lietuva pajustų kokią nors įtaką – į mūsų šalį eksportuojama labai nedidelis kiekis rusiško benzino, kuris neatitinka kokybės reikalavimų. Tačiau jeigu Rusijoje pabrangtų dyzelinas, tai tiek pat jo kaina didėtų ir pas mus”, – prognozavo asociacijos vadovas.

Lina Navickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.