ES nepriėmė sprendimo dėl tolesnės bloko plėtros ir pratęsė Konstitucijos ratifikavimo terminą
Europos Sąjungos (ES) lyderiai per viršūnių susitikimą nepriėmė sprendimo, ar blokas turėtų pakeisti plėtros planus po Prancūzijos ir Nyderlandų nepritarimo Sąjungos Konstitucijai. Nutarta pratęsti ES Konstitucijos ratifikavimo terminą, kuris turėjo baigtis 2006 metų lapkritį. Dar sunkiau sekėsi susitarti dėl biudžeto.
Ankstesnė data jau negalioja
„Kai kurie lyderiai turėjo pasiūlymų dėl plėtros, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas”, – pažymėjo ES pirmininkaujančio Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris per spaudos konferenciją.
Ž.K.Junkeris pripažino, kad buvo kalbama ir apie „plėtros tempus”. „Dauguma kolegų pritarė minčiai, jog blokas turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų”, – sakė jis.
Liuksemburgo premjeras turėjo galvoje spalio 3-iąją prasidedančias stojimo derybas su Turkija ir jau pasirašytas stojimo sutartis su Rumunija ir Bulgarija.
„Ši anksčiau paskirta data, 2006 metų lapkričio 1 diena, iki kurios turėjo būti ratifikuota Konstitucija, jau nebegalioja”, – kalbėdamas apie ES Konstitucijos ratifikavimą per spaudos konferenciją pažymėjo Liuksemburgo premjeras Ž.K.Junkeris.
Apmąstymams – dveji metai
Ž.K.Junkerio teigimu, ES lyderiai sutiko, jog šalys, dar nepatvirtinusios Konstitucijos, tikriausiai galės tai padaryti iki 2007 metų vidurio. Iki šio termino pabaigos valstybės narės „savarankiškai ir nepriklausomai” galės apsispręsti, ar sieks dokumentą ratifikuoti referendume ar parlamente
„Geresnės sutarties nebus. Kaip nebus ir naujų derybų”, – pabrėžė jis.
Liuksemburgo ministras pirmininkas pažymėjo, kad papildomą laiką nacionalinių šalių vyriausybės turėtų išnaudoti tinkamai ir pasistengti geriau supažindinti piliečius su Konstitucine sutartimi bei įsiklausyti į jų abejones. „Kiekviena valstybė turi rasti laiko apgalvojimui, aiškinimui ir debatams. Europa nori geriau girdėti savo piliečius”, – teigė Ž.K.Junkeris.
Konstitucija buvo parengta siekiant palengvinti sprendimų priėmimą bloke, kuris pernai pasipildė 10 naujų narių. Norint, kad ES Konstitucinė sutartis įsigaliotų, reikia, kad ją patvirtintų visos ES narės.
Atidėjo referendumą
Airija tapo paskutine Europos Sąjungos nare, nusprendusia atidėti referendumą dėl ES Konstitucijos ratifikavimo po to, kai 25 šalių bloko Konstitucinei sutarčiai nepritarė Prancūzija ir Nyderlandai, ketvirtadienį pažymėjo vyriausybės šaltinis.
„Airija nerengs referendumo dėl ES Konstitucijos, kaip buvo numatyta, 2005 metų rudenį, atidėdama jį iki 2006 metų”, – teigė vyriausybės šaltinis.
Panašiai pasielgė ir Švedija bei Suomija. Danija jau anksčiau pareiškė atidėsianti rugsėjį turėjusį vykti balsavimą dėl Konstitucijos ratifikavimo, o Liuksemburgas pažymėjo, kad šalies parlamentui reikia dar kartą apsvarstyti, ar rengti liepos 10 dieną planuotą referendumą.
Tuo tarpu Estija dėl Europos Sąjungos Konstitucijos balsuos kaip ir planavusi.
Referendumui – nepalankus klimatas
Portugalija referendumą nusprendė atidėti dėl ketvirtadienį ES lyderių priimto sprendimo pratęsti 25 šalių bloko Konstitucinės sutarties ratifikavimo terminą iki 2007 metų vidurio.
„Nuomonių apklausos rodo, kad šiuo metu politinis klimatas referendumui yra labai nepalankus”, – teigė Portugalijos ministras pirmininkas Ž.Sokratesas.
Ž.Sokrateso socialistų vyriausybė planavo referendumą dėl ES Konstitucijos surengti spalį, kartu su savivaldybių rinkimais. Premjeras teigė vis dar remiąs referendumą ir tikisi, kad portugalai pritars bloko Konstitucinei sutarčiai.
Pakartotinio balsavimo nebus
Per viršūnių susitikimą Nyderlandų premjeras Janas Pėteris Balkenendė pabrėžė, kad Nyderlandai nerengs pakartotinio referendumo dėl ES Konstitucijos. Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas nenorėjo konkrečiai pasakyti, ar jo šalyje bus rengiamas pakartotinis plebiscitas.
„Nemanau, jog prancūzai ir olandai balsavo prieš Konstituciją. Jie pasisakė prieš dabartinę padėtį ES”, – kalbėjo Liuksemburgo premjeras Ž. K.Junkeris.
Nenori atsisakyti išmokų
Europos Sąjungos lyderiai vakar po sunkaus posėdžio, kurio metu buvo svarstomas biudžetas, išsiskirstė pietauti, tačiau ženklų, kad ginčijantis dėl būsimo bloko finansavimo būtų bent kiek pasistūmėta į priekį, nematyti, teigė diplomatai.
„Pažangos nėra”, – antrą lemiamo Briuselyje vykstančio viršūnių susitikimo dieną per pertraukėlę sakė vienas diplomatas.
Aklavietėje atsidūręs biudžeto svarstymas vakar tapo svarbiausiu klausimu. Didžioji Britanija ir Prancūzija ypač smarkiai susikibo dėl Londonui jau daugelį metų iš ES biudžeto grąžinamų išmokų bei Didžiosios Britanijos reikalavimo pertvarkyti Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) numatytas subsidijas ūkininkams.
Tvyrojo pesimistinės nuotaikos
Kai kurie lyderiai užsimena, kad viršūnių susitikimas gali baigtis apskritai nepasiekus jokio susitarimo.
„AŠ labai pesimistiškai nusiteikęs”, – teigė Švedijos premjeras Joranas Peršonas.
Vokietijos europarlamentaras Martinas Šulcas sakė buvęs tikras, kad susitarti bus sunku.
Turint galvoje „nacionalinius” trijų vyriausybių, ypač Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų, „sunkumus”, susitarti bus „labai labai sunku”, naujienų agentūrai AFP tvirtino M.Šulcas.
M.Šulcas nebuvo linkęs sureikšminti Vokietijos kaip galimos tarpininkės vaidmens.
Paskelbta pertrauka
Lemtingame Europos Sąjungos (ES) narių viršūnių susitikime, kuriame svarstomas ilgalaikis bloko biudžetas, vakar buvo paskelbta pertrauka ir kai kurių valstybių lyderiai išvyko iš konferencijų centro, tuo tarpu ES pirmininkaujantis Liuksemburgas rengia naują kompromisinį pasiūlymą, teigė delegatai. Pasak diplomatų, lyderiai žadėjo susirinkti vėliau ir tuomet nuspręsti, ar verta toliau tęsti derybas.
Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas sakė, kad Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris, rengdamas baigiamąjį kompromisinį pasiūlymą, surengė privačius susitikimus su didžiausias įmokas į ES iždą mokančių šalių atstovais, tačiau diplomatai tvirtina, jog galimybės susitarti atrodo labai miglotos.