Mažesni krūviai moksleiviams – didesnės išlaidos jų tėvams

Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus, kad nuo kitų mokslo metų turėtų būti mažinami mokymosi krūviai, atsirado skeptikų, kurie tikina, jog tai esanti puiki dirva pedagogams dar atsainiau dirbti savo darbą.

Esą, jei bus mažinami tik mokymosi krūviai, o programos išliks tos pačios, situacija taps panaši kaip medicinos srityje – teoriškai mokslas bus nemokamas, bet praktiškai gerą išsilavinimą savo vaikams norintys suteikti tėvai turės pakrapštyti pinigines.

Neva mokytojai tikins nebespėjantys per pamokas vaikų išmokyti svarbiausių dalykų, todėl tėvai, norėdami, kad jų vaikas gerai išlaikytų egzaminus, bus priversti samdyti tuos pačius mokytojus korepetitoriais.

Taip manyti leidžia faktas, kad valstybinių egzaminų reikalavimai bent kol kas išliks nepakitę.

Vis dėlto teigiamai žinią apie mokymo krūvių sumažinimą sutikę pedagogai, moksleiviai ir jų tėveliai tikina, kad šis žingsnis jau seniai turėjo būti žengtas. Mat dabar dėl didelių mokymosi krūvių vaikai tiesiog luošinami.

Ne nuo to pradėjo

Žinia, kad nuo kitų mokslo metų turėtų mažėti mokymosi krūviai džiuginanti atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintuose 2005-2007 metų bendrojo ugdymo planuose numatyta, kad mokymosi krūviai turi mažėti, tačiau mokymosi programos kol kas tik peržiūrimos.

„Švietimo ir mokslo ministerijoje dirba žmonės be praktikos. Todėl ir tie mokymosi krūviai yra tokie dideli. Vaikai tiesiog luošinami. Kadangi aš dėstau etikos pamokas, vaikai dažnai išsikalba, kad jie nebepakelia tokio tempo, labai pavargsta. Tokioje jaunystėje juos net apninka depresija, apatija. Kita vertus, mokiniai sielojasi, kad net sumažinus mokymosi krūvius iš jų vis tiek per egzaminus bus reikalaujama tiek pat, kiek ir dabar. Tad kur tos naštos palengvinimas?” – piktinosi nepanorusi prisistatyti etikos mokytoja.

Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba tikino, kad viskas pareina iš aukščiau. Pasak jo, patys universitetai iškelia aukštai kartelę, valstybinių egzaminų reikalavimai yra dideli, todėl gerai jiems norintys pasiruošti moksleiviai priversti daug mokytis. Ypač sunku tiems, kurių tėvai negali garantuoti vaikams, kad už mokslus aukštojoje mokykloje turės iš ko mokėti.

„Jeigu moksleivis kryptį pasirenka 3-4 gimnazijos klasėse, jis pats gali reguliuoti krūvį, tad jokių problemų neturėtų būti. Tačiau ne visi moksleiviai žino, kur jie norės studijuoti, todėl renkasi maksimalų krūvį. Pavyzdžiui, moksleivis, žinodamas, kad tėvai galės sumokėti už mokslą ir jis studijuos užsienyje, gali pasirinkti minimalų pamokų skaičių, o jei Lietuvoje – mokytis reikia daugiau”, – sakė S. Ruiba.

Nereikia tempti gumos

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė pripažino, kad, kol nebus pakeistos mokymosi programos, mokytojams teks pademonstruoti savo kūrybiškumą ir gebėjimą per trumpesnį laiką pateikti moksleiviams tą pačią informaciją.

„Kaltos yra ne programos, o ugdymo proceso organizavimas. Viskas priklauso nuo mokytojo gebėjimo organizuoti darbą. Čia jau taikomų metodų klausimas. Juk gumą galima tempti kiek nori. Užduoda mokytoja sudėtingą užduotį ir sėdi vaikas prie jos tris valandas. Svarbiausia – rezultatas. Pritaikius gerus darbo metodus, tą patį dalyką vaikas gali išmokti ir per trumpesnį laiką”, – įsitikinusi L. Žadeikaitė.

Pasak jos, mokymosi programos neturėtų keistis iki 2007 metų. Iki tol išliks ir jau nusistovėjusi dabartinė egzaminų tvarka bei reikalavimai.

Daugiau mokysis namuose?

Panašu, kad mokymosi krūviai moksleiviams kol kas bus sumažinti tik formaliai. Jei mokiniai tą pačią medžiagą turės įsisąmoninti per trumpesnį laiką ir bus sumažintas pamokų skaičius, jiems daugiau teks mokytis savarankiškai.

Naujuose ugdymo planuose nustatyta, kad mokiniams per vieną dieną gali būti skiriamas tik vienas kontrolinis darbas, apie jį mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Per dieną mokiniams gali būti ne daugiau kaip septynios pamokos. Taip nustatytas maksimalus pamokų skaičius – jis siekia iki 32 val. per savaitę.

„Daug kas priklauso nuo paties vaiko. Vienam reikia, kad krūvis būtų mažinamas, o kitam – ir dabartinio per mažai. Teigiamai vertinu tai, kad rekomenduojama mokiniams per vieną dieną užduoti tik vieną kontrolinį darbą. Mes ir dabar stengiamės tarpusavyje susiderinti, kad šitaip būtų. Tačiau, jei programa nebus sumažinta, žinoma, nebus įmanoma tos pačios informacijos per trumpesnį laiką įsisąmoninti kokybiškai. Tuomet darbas bus perkeltas į moksleivių namus, kur jie turės mokytis be mokytojo. Bet juk su mokytoju lengviau”, – svarstė matematikos mokytoja Irina Didžbalienė.

Per daug namų darbų

„Vakarų ekspreso” kalbinti moksleiviai pripažino, kad jiems dažnai tenka per vieną dieną atlikti po kelias kontrolines užduotis, tad žinią, kad kontrolinių darbų skaičius bus ribojamas, jie sutiko labai palankiai.

Tačiau, svarstė mokiniai, mokytojai ir dabar „gudrauja” teigdami, kad mokiniams užduoda ne kontrolinį, o savarankišką darbą. Bet pastarajam, tikino mokiniai, ruoštis reikia lygiai tiek pat, kiek ir kontroliniam.

Be to, mokiniai skundėsi, kad mokytojai labai daug užduoda namų darbų. Jie pasakojo, jog norint gerai mokytis, namuose prie knygų tenka pasėdėti po 3-4 valandas, o kartais ir ilgiau. Tad, jei sumažės pamokų skaičius, mokiniai baiminosi, kad daugiau teks mokytis vieniems namuose.

Pavyzdžiui, vienos stropios moksleivės namuose „mokosi” visa šeima. Tėvai, baimindamiesi, kad jų dukra nuo per didelio krūvio nesusirgtų, pasiskirsto namuose užduotis ir padeda ruošti dukrai namų darbus. Kitaip esą neįmanoma visko suspėti, arba dukra turėtų sėdėti iki išnaktų.

Aštuntokas Edgaras

„Gerai, jei krūvius sumažins. Yra buvę, kad per vieną dieną būna 2-3 kontroliniai. Turi būti labai geras moksleivis, kad sugebėtum visiems kruopščiai pasiruoši. Aš toks nesu… Tenka kartais nusirašinėti. Jei nori gerai mokytis, reikia prie namų darbų po 3-4 valandas pasėdėti”.

Dvyliktokė Jurgita

„Nėra tie mokymosi krūviai tokie dideli, kad visi išprotėję vaikščiotų. Jei bus mažinami krūviai, bijau, kad gali nebeužtekti žinių ruošiantis egzaminams. Pavyzdžiui, ir dabar tenka papildomai korepetitorius samdytis. Praėjusią vasarą papildomai ėjau mokytis anglų kalbos. Už vieną valandą mokėdavau po 25 litus. Eidavau po tris kartus per savaitę. Neskaičiavau, bet suma susidarė nemenka. Tad, jei sumažins krūvius, manau, be korepetitorių neišsivers nė vienas norintis gerai pasiruošti egzaminams”.

Vienuoliktokė Evelina

Galėtų būti mažesni krūviai. Bet, jeigu mokaisi nuosekliai, nėra labai sunku. Gal tik kontrolinių darbų galėtų būti mažiau. Kartais būna, kai tą pačią dieną rašome po kelis kontrolinius darbus. Iš vakaro tikrai sunku pasiruošti. Tiesa, dažnai sakoma, kad tai ne kontrolinis, o tiesiog savarankiškas darbas. Tačiau jie beveik nesiskiria. Aš manau, kad egzaminams būsiu gerai pasiruošusi. Ateityje planuoju studijuoti teisę arba vadybą.

Vienuoliktokė Ieva

Mokomės tiek, kiek įmanoma. Būna, kad ir pavargstame, ir miegas sutrinka. Bet taip nebūna visą laiką. Pailsime, ir vėl viskas gerai. Pamokų nebūna per daug, tiesiog informacijos reikia labai daug įsisavinti. Reikėtų mažinti ne krūvius, o programas.

Dešimtokės Gabrielė ir Laima

Jei nori mokytis gerai, gana sunku pakelti dabartinius mokymosi krūvius. Dabar per daug užduoda namų darbų. Tenka sėdėti iki išnaktų.

Edita Užkuraitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.