Ligoninių ir poliklinikų vadovai susirūpino planais antrinę asmens sveikatos priežiūrą teikiančias įstaigas perduoti apskričiai
Miesto savivaldos institucijos nerimauja, kad praras galimybę valdyti ir reguliuoti specialiąją medicininę pagalbą, teikiamą miesto gyventojams.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai numato šias paslaugas teikiančias įstaigas perduoti apskritims. Poliklinikų ir ligoninių vadovų įsitikinimu, dėl to gali nukentėti pacientai. Tai suardytų nusistovėjusią, gyventojams patogią tvarką, gali nukentėti paslaugų kokybė ir prieinamumas. Neaišku, koks likimas lauktų didžiųjų poliklinikų, jei būtų sumanyta atskirti konsultacinę pagalbą.
Bijo, kad prasidės ardymas
Sveikatos apsaugos ministerijos kabinetuose rengiama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nauja redakcija privertė sunerimti Kauno didžiųjų poliklinikų, kai kurių ligoninių, dabar pavaldžių Savivaldybei, vadovus. Pakeitimai, galintys turėti įtakos jų veiklai, rengiami su jomis nė nepasitarus.
„Jau baigiamas svarstyti projektas kelia didelį susirūpinimą. Jame miesto Savivaldybei visiškai atimama teisė valdyti ir reguliuoti specialiąją medicininę pagalbą, tuo iš anksto numatant ne tik poliklinikų, bet ir miesto ligoninių valdymo praradimą”, – aiškina Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius.
Jo įsitikinimu, ligoniams tai tikrai naudos neatneš. Keičiant pavaldumą reikėtų atskirti pirminę pagalbą nuo konsultacinės, todėl vėl prasidėtų didžiųjų poliklinikų draskymas.
„Gyvenimas parodė, kad jau susiklosčiusi sistema, kai pacientas po vienu stogu gauna visas paslaugas, yra patogi. Nepasitvirtino ir nuogąstavimai, neva be reikalo ligoniai bus siuntinėjami pas specialistus. Jei būtų bandoma nebeleisti poliklinikose tvarkytis Savivaldybei, konsultacines paslaugas perduoti apskričiai, kyla klausimas, kas bus su poliklinikomis. Nejaugi vėl norime suardyti gerai veikiančią sistemą”, – jaudinasi V.Obelienius.
Perdavus apskričiai ir antro lygio paslaugas teikiančias ligonines, miestui liks tik bendrosios praktikos gydytojų kabinetai ir greitoji medicinos pagalba. Toks ministerijos valdininkų požiūris medikams atrodo nesuprantamas.
Šilainių, Kalniečių, Šančių, Centro bei Dainavos poliklinikų direktoriai pasirašė prašymą, skirtą miesto valdžiai – Savivaldybės Sveikatos komitetui, vicemerui K.Kuzminskui, Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjai D.Kaunienei. Jame atkreipiamas dėmesys į problemą bei raginama kreiptis į Seimą ir Sveikatos apsaugos ministeriją siūlant peržiūrėti ketinimus antrinę asmens sveikatos priežiūrą perduoti apskritims.
„Mes siekiame užtikrinti pacientams savalaikę, patogią, prieinamą paslaugų teikimo tvarką, išlaikant poliklinikas kaip stambius, pajėgiančius pagal ES standartus dirbti centrus bei užtikrinant miesto teisę valdyti sveikatos paslaugas, teikiamas jo gyventojams”, – rašoma kreipimesi.
Svarbiausia – pacientų interesai
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Kauno apskrities ligoninės direktorius Stasys Gendvilis tikina, kad, prieš priimant sprendimą, pirmiausiai būtina įvertinti jį per paciento, paslaugų vartotojo, prizmę: „Jei taip, kaip yra dabar, ligoniams patogu, kodėl gi nepalikti tokios tvarkos. Juk matome, kad žmogus, kai kreipiasi į gydymo įstaigą, savo polikliniką, dėl pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, jam geriau, kad ten pat yra teikiamos ir specialistų konsultacijos”.
Tuo tarpų stacionarai, teikiantys antrojo lygio paslaugas, S.Gendvilio nuomone, galėtų būti pavaldūs apskritims.
Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius, Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, miesto Tarybos narys bei mero patarėjas sveikatos klausimais Skirmantas Paukštys mano, kad reikėtų palikti ankstesnę įstatymo redakciją, pagal kurią už antrinio sveikatos priežiūros lygio valdymą ir valstybės intereso užtikrinimą teikiant šio lygio paslaugas turėtų būti atsakinga ir Savivaldybė, ir apskrities administracija.
„Susiklosto paradoksali situacija. Žmonės renka miesto Tarybą, o ji praranda bet kokią įtaką įstaigoms, kurios Kauno gyventojams teikia sveikatos priežiūros paslaugas. Jei būtų įteisinta nauja nuostata, Savivaldybė nebegalėtų reguliuoti privačių bendrosios praktikos gydytojų kabinetų steigimosi proceso. Iki šiol ji įvertindavo jų poreikį konkrečioje vietoje”, – aiškina pašnekovas.
Kitas trūkumas – sveikatos priežiūros įstaigos prarastų alternatyvaus finansavimo galimybes. Dabar Savivaldybei priklausančios poliklinikos, ligoninės šiek tiek finansinės paramos gauna ir per įvairiais jos vykdomas programas ir fondus, pavyzdžiui, Gamtos apsaugos.
Todėl Ligoninių asociacija kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Žilviną Padaigą, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kad būtų išgirsta ir kita nuomonė. „Mes teikėme pasiūlymus keičiamam įstatymui, anksčiau tarp pakeitimų nebuvo susijusių su pavaldumu, o dabar staiga atsirado, todėl mes nustebome ir susirūpinome”, – teigia S.Paukštys.
Susizgribo išklausyti kitą pusę
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Saulius Janonis teisinasi, kad kol kas jokie sprendimai dar nepriimti, tebevyksta svarstymas, diskusijos, todėl panikai ir susirūpinimui nesą pagrindo.
„Kitą savaitę planuojame susikviesti visas suinteresuotas puses ir kalbėtis, apsvarstyti jų pastabas ir pasiūlymus, kurie yra pateikti. Nuomonių yra įvairių, tačiau, manau, pavyks pasiekti susitarimą” – sako jis.
S.Janonis neigia, jog ministerija yra užsispyrusi žūtbūt pakeisti įstaigų, teikiančių konsultacinę pagalbą, pavaldumą: „Įžvelgiame ir minusų, ir pliusų abiejose alternatyvose. Reikia tartis, neturėdami rimtų argumentų tikrai nepradėsime atiminėti įstaigų iš savivaldybių”.
„Diskusija, kam geriau būti viešųjų valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų dalininku – savivaldybėms ar apskritims, nėra nauja. Iš esmės tai svarbu tik ligoninėms, antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigoms”, – įtikinėja ministerijos sekretorius, kad poliklinikoms nėra ko baimintis.
Jo teigimu, šiuo metu beveik visos rajonų ligoninės priklauso savivaldybėms, o didesnės ligoninės, tarp jų ir apskričių, – apskritims, ir tai nėra blogas modelis. „Suprantama, kad didžiųjų miestų ligoninės, kurios dabar priklauso savivaldybėms, gal ir nenori būti pavaldžios apskričiai”, – svarsto pašnekovas.
Giedrė Budvytienė