Kauno valstybinis dramos teatras prieš kelias dienas paskelbė laukiąs iš autorių naujausių lietuviškų pjesių ir jau gavo pirmąjį rankraštį
„Mums į teatrą savo kūrybos kasmet siunčia ir literatūros naujokai, ir prityrę rašytojai, tad pagalvojome, jog norinčiųjų dalyvauti mūsų rengiamoje „Šiuolaikinės lietuviškos dramaturgijos panoramoje” tikrai atsiras, – sakė Kauno valstybinio dramos teatro vadovė Ina Pukelytė. Ji užsiminė, kad apie tokias naujų kūrinių paieškas imta galvoti dar prieš metus. Dramaturgų kūrybinės dirbtuvės ir naujų pjesių skaitymai jau vyksta Vilniuje, bet ten daugiausia reiškiasi tik sostinės literatai.
„Manau, kad mūsų atranka aprėps didesnį autorių ratą, nes dalyvaus ir vilniečiai, ir kauniečiai, ir, tikiuosi, periferijos literatai. Balandis bus labai tinkamas metas artimiau pabendrauti teatralams ir tiems, kurie rašo ar nori rašyti teatrui. Mat mūsų gyvenime pavasarį sumažės kūrybinės veiklos – bus remontuojama teatro didžioji salė”, – sakė I.Pukelytė.
Dramos teatro vadovė pastebi, kad pastaraisiais metais tarp teatrų ir dramaturgų ryšiai labai susilpnėję. Jos manymu, taip yra todėl, kad rašytojams trūksta dramaturgui būtinų amato įgūdžių. Teatralai pasigenda lietuviškuose veikaluose sceniškumo. Pjesių skaitymai dalyvaujant režisieriams ir aktoriams, jų pastabos padėtų dramos kūriniui susikristalizuoti galutinai.
„Liūdna konstatuoti, bet mūsų repertuare dabar beveik nėra lietuviškų veikalų. Nacionalinei dramaturgijai atstovauja tik nesenstančioji „Amerika pirtyje” ir pora vaikiškų spektaklių – „Meškos trobelė”, „Kas liepynėj išsipynė”. Juozo Grušo dramos „Meilė, džiazas ir velnias”, pastatytos Jono Vaitkaus, jau nevaidiname. Augustino Griciaus komedija „Palanga” porą metų buvo rodoma labai intensyviai, tad šis spektaklis savo jau „atidirbo’, – vardija Ina Pukelytė.
Į Kauno dramos teatrą „Šiuolaikinės dramaturgijos panoramai” iki kovo 1 dienos atsiųstas pjeses peržiūrės ir atrinks skaitymui meno taryba, kurios sudėtyje bus žinomi teatralai, kritikai. „Kai pjesės bus atrinktos, jų sceniniam skaitymui kviesime režisierius ir aktorius. Tik po skaitymų spręsime, ar iš to, ką turime atsijoję, kas nors pateks į mūsų repertuarą”, – komentavo Ina Pukelytė.
Pasak jos, tarp lietuvių dramaturgų ir teatrų dabar egzistuoja tam tikra praraja, kurią būtina įveikti. „Prisiminkime laiką, kai, tarkim, Saulius Šaltenis buvo, galima sakyti, Jaunimo teatro dramaturgas. Taip ir dabar galėtų būti, jei rašantieji ir kuriantieji spektaklius bendradarbiautų artimiau”, – teigė I.Pukelytė.
Pasak teatro vadovės, laukiama įvairių žanrų, neribotos apimties, aktualių šiuolaikiniam žmogui pjesių. Jos nuomone, reikalavimai atsiųsti kūrinius elektroninėse laikmenose Word formatu neriboja provincijoje gyvenančių autorių galimybių: „Šiais laikais kiekvienoje bibliotekoje galima tekstą įsirašyti į diskelį. Juk jeigu tai bus įprastinis rankraštis, kaip jį paskui taisyti, papildyti, kas su juo dirbs? Tekstas turi būti pateiktas moderniai”, – pabrėžė teatro vadovė. „Šiuolaikinės lietuviškos dramaturgijos panoramoje” balandžio 21-23 dienomis teatro žiūrovams ir specialistams tikimasi pristatyti apie dešimt naujausių scenos kūrinių.
Balandį Dramos teatras savo didžiosios scenos pastatymus perkels į „Girstutį”. Centre liks Sriubos teatro ir Ilgosios salės spektakliai.
Rūta Kanopkaitė