Olimpietis P. Suškovas mokosi lėktuvuose

„Gyvenimas yra sustyguotas likimo“, – įsitikinęs geriausias Klaipėdos plaukikas, daugkartinis Lietuvos rekordų autorius bei Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis Pavelas Suškovas.

24 metų vaikinas, kuris baseino takeliuose jaučiasi lyg žuvis vandenyje, juokavo, kad plaukimu susidomėjo dar būdamas mamos įsčiose (mama akrobatinio plaukimo sporto meistrė – Aut. past.), o plaukti išmoko anksčiau nei vaikščioti. „Mama baseine dirbo trenere, tad aš nuolat būdavau su ja, stebėdavau, kaip treniruojasi jos auklėtiniai. Pamenu, neiškentęs kartais ir pats įlįsdavau į vandenį bei bandydavau „makaluoti“ rankomis“, – su šypsena veide prisiminė savo pirmuosius dar netvirtus žingsnius sporte tarptautinis plaukimo meistras.

„O laikui bėgant tiesiog tapau šio sporto fanatiku, be jo šiuo metu savo gyvenimo net negaliu įsivaizduoti. Nors baseine per dieną praleidžiu maždaug po keturias valandas ir vidutiniškai praplaukiu po septyniolika kilometrų, tačiau net poilsio dieną, sekmadienį, jaučiuosi kažkaip ne taip, apsnūdęs, atrodo, lyg kažko trūktų. Man tiesiog patinka išsikrauti, išlieti savo energiją. Kartais po ypač intensyvių treniruočių namo grįžtu visiškai išsekęs, be jėgų, tačiau su šypsena veide, kadangi žinau, jog į darbą įdėjau visą savo širdį, ir tikiu, kad atkaklios pastangos niekada nelieka nepastebėtos, ir net visada atsiperka su kaupu“, – entuziastingai bei užtikrintai kalbėjo atletas.

„Be to, jei veikla yra ne tik mėgstama, bet tiesiog ir mylima, – tada sėkmė tikrai nenusigręš“, – kiek pamąstęs pridūrė beveik visose Europos šalyse rungtyniavęs plaukikas.

Aukštaūgis sportininkas neigia nuomonę, kad plaukimo sporte viską lemia ūgis. „Mano manymu, talentas ir nuoseklus bei kryptingas darbas dažnai atsveria centimetrų trūkumą“.

Studijuoja magistrantūrą

Vaikinas teigė, jog nors ir nuolat stinga laiko, tačiau iš gyvenimo stengiasi pasisemti kuo daugiau. „Gyvenu ne tik šia diena, bet ir mąstau į ateitį. Nuolat skubu, lekiu… Net važiuodamas į treniruotes, skaitau konspektus bei ruošiuosi paskaitoms“, – atviravo šiemet Klaipėdos universitete magistro studijas (Jūrų transporto techninės eksploatacijos valdymą – Aut. past.) pradėjęs „krimsti“ sportininkas.

Be to, jis nejučia prasitarė, kad neseniai baigė ir Karinių jūrų pajėgų vadų kursus ir artimiausiu metu stengsis surasti laiko egzaminams išsilaikyti, kad gautų atsarginio leitenanto laipsnį.

Pavelas prisipažino, jog tarnyboje teko patirti ir gana sunkių momentų. „Žygiuodavome bei bėgdavome po beveik dvi dešimtis kilometrų, po kelias paras praleisdavome miškuose, šaltuoju sezono metu miegodavome palapinėse. Akivaizdžiai matėsi, jog kitiems buvo be galo sunku, tačiau, manau, jog mano padėtį palengvino tai, kad aš sporto dėka esu išugdęs ištvermę ir kantrybę. Tad gan greitai prisitaikiau prie esamų sąlygų“, – teigė jis.

Be sporto – liūdesys

– Ko reikia, norint pasiekti sporto aukštumų?

– Pasiryžimo ir begalinio noro visuomet būti pirmam. Taip pat reikia nuspręsti, kas tau yra svarbiausia gyvenime, ar draugai bei pramogos, ar visai kita veikla.

Taip pat reikia nuolat į kažką lygiuotis, turėti savo favoritą. Nebijoti pasikonsultuoti bei paklausti patarimo.

– O kas dabar Tavo favoritas?

– Iš Lietuvos plaukikų, mano manymu, geriausias – kaunietis Vytautas Janušaitis. O iš pasaulio žavi australas Markusas Roganas. Aš nuolat stebiu jų techniką: kaip jie atlieka posūkius, rankų mostus ir panašiai, bei bandau tai pakartoti.

– O koks jausmas užplūsta, kai atplauki pirmas arba pagerini šalies rekordą?

– Tik palietęs sienelę ir švieslentėje išvydęs teigiamus rezultatus, visada mintyse sakau: „Ačiū Dievui“. Kartais pasitaiko ir taip, jog iš džiaugsmo vos ašaros nerieda. Tiesa, būna ir nusivylimų. Prieš kelis metus ilgą laiką nesisekė pasiekti geresnių rezultatų, tad net buvau porai savaičių visiškai apleidęs sportą. Kaip šiandien pamenu, jog tada kamavo begalinis liūdesys, net nežinojau, kur dėtis. Tą apmaudų jausmą sunku nusakyti, net su mergina išsiskyręs tokio skausmo nejauti. Dabar pagalvoju, kiek aš būčiau praradęs… Būtent su sportu susiję geriausi prisiminimai.

Varžovų titulai neslegia

– Kiek kilometrų per dieną daugiausiai esi nuplaukęs?

– Rekordas – 20 km, tačiau teko truputį paplušėti. Dabar noriu per savaitę nuplaukti 100 km.

– Esi dalyvavęs olimpiadoje, pasaulio bei Europos čempionatuose. Kaip jautiesi plaukdamas tarp tituluotų, gerai pasaulyje žinomų plaukikų?

– Jaučiuosi ramus. Jie tokie pat žmonės, kaip ir visi, o jų titulai manęs tikrai neslegia.

– Kokios Tavo silpnosios ir stipriosios pusės?

– Silpnoji pusė, jog greitai susierzinu. Tačiau pastaruoju metu supratau, jog ypač prieš startuojant svarbiose varžybose, privalau būti ramus bei susikaupęs.

O apie stipriąsias puses… net nežinau… Gal kovingumas bei begalinis siekis užsibrėžto tikslo.

Pragyventi galima

– Ar verta Lietuvoje užsiminėti plaukimu. Ar įmanoma iš to gyventi?

– Gyventi galima… Su maistpinigiams skirtais pinigais mano uždarbis iš sporto – didesnis nei eilinio Lietuvos piliečio. Tačiau, palyginus užsienio ir Lietuvos sportininkų sąlygas, tiesiog darosi juokinga. Žinoma, jei būtų geresnės sąlygos, tada, manau, ir rezultatai sparčiau gerėtų.

– Perspektyvius sportininkus dažnai finansinėmis gerovėmis vilioja užsieniečiai. Tavęs neviliojo?

– Kol kas ne. Artimiausiu metu sekti daugelio pavyzdžiu ir pasirinkti geresnes sąlygas užsienyje neketinu. O kas bus ateityje, dar neaišku. Niekada negalima sakyti „niekada“. Šiaip aš ne dėl pinigų sportuoju, o iš idėjos, galima net teigti, jog iš meilės šiam sportui.

– Juk kažkada baigsis sportininko karjera. Ką tada planuoji veikti?

– Manau, galėčiau bei sugebėčiau dirbti pagal savo išsilavinimą (KU baigęs laivų energetinių įrenginių eksploatacijos bakalaurą – Aut. past.). Aš nebijau bei nesigėdinu jokio darbo… Manau, prisitaikyčiau prie visko. Taip pat, kalbant apie darbą, aš ir dabar sulaukiu įvairių pažįstamų pasiūlymų užimti gana rimtas pareigas, tačiau sportą, mokslą ir darbą suderinti būtų tiesiog neįmanoma. O nė vieno iš šių dviejų dalykų – sporto ir studijų – atsisakyti artimiausiu metu tikrai neketinu.

Privilegijų nesuteikia

– Tenkina sąlygos sportuoti ir mokytis?

– Tikrai negaliu skųstis. Visada viską spėdavau. Be abejo, dėl nuolatinių treniruočių bei varžybų paskaitų lankomumas nebūna idealus. Tai nuolat primena ir dėstytojai. Tačiau aš per laisvesnes dienas stengiuosi daugiau pasimokyti bei pasivyti bendrakursius. Visada per egzaminus siekiu kuo aukštesnių balų, kadangi sau nuolat užsibrėžiu pasiekti tokį lygį, jog gaučiau didžiąją stipendiją.

– O universitete Tau kaip sportininkui suteikia kokių nuolaidų ar privilegijų?

– Tarybų Sąjungos laikais gal ir nuolaidžiau į sportininkus žvelgdavo, tačiau dabar tikrai nėra jokių nuolaidų. Kategoriškai galiu teigti, jog sportininkui tikrai nėra lengviau mokytis. Juk reikalavimai tie patys… Beje, sportuojančiajam dar net sudėtingiau, kadangi nuolat trūksta laiko. Tad, keliaujant į varžybas, tenka lėktuvuose bei autobusuose mokytis bei knygas skaityti.

Draugė – plaukikė

– Kaip leidi laisvalaikį?

– Dažnas naktinių klubų lankytojas tikrai nesu, tačiau per šventes apsilankau. Mėgstu čiuožinėti su pačiūžomis, tačiau tai galiu sau leisti labai retai, kadangi atsiliepia plaukimo rezultatams – kenkia kojų čiurnų lankstumui. Vasarą labai patinka poilsiauti prie jūros, pažaisti tinklinį, futbolą. Gan dažnai naršau po internetą bei nevengiu paskaityti ir knygų.

– O ar lieka laiko širdies reikalams?

– Kadangi mano draugė taip pat plaukikė, kasdien ją matau treniruotėse. Aš ją pažįstu nuo vaikystės, bendraujam jau beveik porą metų, ir per tą laiką jau gerai pažįstu bei galiu teigti, kad šis žmogus tikrai artimas mano sielai. Mūsų charakteriai bei pomėgiai labai sutampa… Juk vargu ar kita mergina suprastų, kaip galima per dieną po keturias penkias valandas praleisti baseine.

Prognozuoti nemėgsta

– Po kelių dienų išvyksti į pasaulio čempionato taurės du etapus – Berlyne bei Maskvoje. Kaip vertini savo galimybes?

– Išvykstu sausio 21 dieną. O prognozuoti niekada nemėgstu, bet jei pavyks pasiekti savo geriausius rezultatus, tada į finalą tikrai pateksiu, ir net yra galimybių varžytis dėl medalių.

– O kokios Tavo ambicijos susijusios su plaukimu?

– Gal geriau nesakysiu, kadangi gali nutikti ir taip, jog nepavyks įgyvendinti savo svajonių. Vienas iš pagrindinių, artimiausių bei svarbiausių mano tikslų – gerai rungtyniauti pasaulio čempionate bei, žinoma, patekti į 2008 metais Pekine vyksiančias olimpines žaidynes.

Sportininkų amžius vis didėja, varžybose dalyvauja ir 30 metų ribą perkopę plaukikai. Man tik 24-eri. Viskas priklauso nuo sugebėjimų, vieni subręsta dvidešimties, kiti šešiolikos. Amžiaus ribos nebėra. Svarbiausia, kad tai darytum iš širdies bei užtikrintai siektum pergalių.

Paulius Matulevičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.