Klaipėdietis Dainius Jankus, ketvirtadienį staiga pareiškęs, jog nužudyti uostamiesčio verslininką Igorį Udovickį nurodė ne Seimo narys Antanas Bosas, užminė naujų mįslių.
Nors suimtasis tikina, kad apkalbėti žinomą politiką jį privertė Klaipėdos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai, neatmenama, kad buvo priešingai – laisvėje esantys asmenys privertė įtariamąjį atsisakyti pirminių parodymų.
25 metų D.Jankus parodymus, dėl kurių šalyje buvo kilęs skandalas, pakeitė Klaipėdos apygardos teisme, kai buvo nagrinėjamas advokato prašymas jo ginamajam suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone.
Nors D.Jankus tikino nieko nežinąs apie nusikaltimą, teismas šį prašymą atmetė ir paliko įtariamąjį suimtą trims mėnesiams.
Suimti liko ir kiti trys įtariamieji pasikėsinimu į I.Udovickį – 36 metų Igoris Pancernas, 28 metų Aleksandras Minakovas ir 25 metų Igoris Belogubovas.
Tačiau dar du asmenys neatsisako anksčiau duotų parodymų, jog pasikėsinimo užsakovas galėjo būti A.Bosas.
Užvakar teisme D.Jankus tikino, kad policininkai grasino jį uždaryti į areštinės kamerą, kurios gyventojai žino, jog D.Jankus yra Specialiųjų tyrimų tarnybos agentas. O ten su juo bus susidorota.
Turi galingą užtarėją
Klaipėdoje netyla kalbos, jog į nemalonią situaciją patekęs A.Bosas nesunkiai išsisuks, nes turi galingą užtarėją.
Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Jasevičiaus žmona Rasa yra viena Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos vadovų.
Vienas šios korporacijos steigėjų ir vadovų buvo A.Bosas.
S.Jasevičius neigė teiginius, esą jis nutraukė kelias anksčiau tirtas bylas, susijusias su A.Bosu, ir už tai neva sulaukęs atlygio – jo žmona buvo paskirta korporacijos vykdančiąja direktore.
Norint išvengti vienpusiško bylos tyrimo, ją perėmė Generalinė prokuratūra.
Prabilo mafijos vadeiva
„Lietuvos rytas” pasidomėjo, ko gali tikėtis asmenys, sutikę pareigūnams atskleisti savo bendrininkų nusikaltimus.
Nuo 1994 metų, kai taikoma bendradarbiaujančių su teisėsauga svarbių liudininkų valstybės apsauga, Lietuvoje atsirado kelios dešimtys atgailaujančių mafiozų, mainais į laisvę, valstybės globą arba švelnesnę bausmę sutikusių sulaužyti garsųjį „omertos” – tylos įžadų – įstatymą.
Atgailaujančių mafiozų ypač padaugėjo pastaraisiais metais.
Kai pernai teisėsaugos pareigūnai sulaikė du Kauno mafijos vadeivas Ariką Pastuškovą ir Joną Bielskį, atsirado viltis, jog bene dešimtmetį Kaune vyravusi anarchija, kai skandalingiausi ir žiauriausi nusikaltimai likdavo neatskleisti, pagaliau bus įveikta.
J.Bielskis įtariamas 2000 metų birželį organizavęs savo draugo – vieno Kauno šešėlinio pasaulio lyderių Ramūno Kuzmino, pravarde „Ramaškė”, nužudymą.
Apie tai, kad rengiamas nusikaltimas, gerai žinojo ir A.Pastuškovas – jam pateikti įtarimai bendrininkavus rengiant žmogžudystę.
R.Kuzminas mažametės dukters akivaizdoje nužudytas Kauno centre, netoli savo namų.
Tik atsitiktinai gyva liko R.Kuzmino žmona, kuri prieš pat mirtinus šūvius užsuko į kioską nusipirkti laikraščių.
Tuo metu, kai samdyti žudikai šaudė į R.Kuzminą, nusikaltimo organizatorius J.Bielskis su A.Pastuškovu gėrė kavą šalia esančioje „Astros” kavinėje.
Po šio sulaikymo kurį laiką tvyrojo tyla, tačiau į viešumą po truputį pradėjo skverbtis informacija: J.Bielskis prabilo.
Prasidėjo sujudimas mafijos pasaulyje, o teisėsaugininkai bet kuria kaina stengėsi, kad visa tai liktų paslaptis.
Tačiau ilgai tvyrojusi tyla sprogo gegužės mėnesį, kai buvo sulaikytas Palangos verslininkas Gediminas Jacka, įtariamas sunkiais nusikaltimais. Po sulaikymo abejonių neliko – pareigūnams pavyko prakalbinti gerą G.Jackos pažįstamą J.Bielskį.
Liudijo prieš bendrininkus
Vadinamoji Vilniaus „Ogureco brigados” byla buvo pirmoji, kai parodymus prieš kitus nusikalstamos grupuotės narius davė patys grupuotės nariai.
Už sutikimą bendradarbiauti su teisėtvarkos pareigūnais jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
1993-1994 metais ši grupuotė karaliavo Vilniaus geležinkelio stoties rajone, rinko iš mikroautobusų vairuotojų, vykstančių į Gariūnus, duoklę. Tarp reketininkų buvo ir Vitalijus Salmanovičius, kurį reketuojami taksistai atpažino kaip juos mušusį reketininką.
1994 metais sulaikius šios grupuotės narius, suimtas ir V.Salmanovičius. Kelis mėnesius prabuvęs Lukiškėse, jis sutiko bendradarbiauti su pareigūnais ir duoti parodymus apie kitus gaujos narius. Už tai V.Salmanovičius nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, teisme jį saugojo policininkai.
Plėšikavo buvęs policininkas
1995-ųjų rudenį Vilniuje susibūrė vadinamoji „Sančos” grupuotė, kuriai vadovavo į Lietuvą atvykęs Kubos pilietis Sanchezas Castrelosas. Jis yra tarnavęs elitiniuose Kubos kariniuose daliniuose.
Gauja, kurios nariai buvo vilniečiai, grobė brangius automobilius.
Nusikaltimų scenarijai būdavo beveik vienodi: gaujos nariai nusižiūrėdavo brangų automobilį, sekdavo jo vairuotoją, nutaikę tinkamą momentą įremdavo vairuotojui pistoletą į smilkinį ir liepdavo išlipti iš automobilio. Vairuotojui nieko kita nelikdavo, kaip tik paklusti plėšikų pasiūlymams.
Šios gaujos nariai buvo tiek suįžūlėję, kad net kūrė planus, kaip pagrobti kitų Vilniaus nusikalstamų grupuočių atstovų automobilius. Šiai grupuotei taip pat priklausė Raimondas Juškevičius, anksčiau dirbęs policininku.
Jis dalyvavo kone visuose „Sančos” grupuotės nusikaltimuose. Kai gauja buvo sulaikyta, R.Juškevičius ir dar vienas gaujos narys A.Dudinas sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.
S.Castrelosas už dalyvavimą nusikalstamoje gaujoje, plėšimus ir kitus nusikaltimus nuteistas 11 metų laisvės atėmimo, o kitiems „Sančos” gaujos nariams skirtos šiek tiek švelnesnės bausmės.
Šios grupuotės nariai R.Juškevičius ir A.Dudinas, nuosprendžio laukę kalėjime, prokuratūros prašymu ir teismo sprendimu nuo bausmės atleisti, kadangi sutiko bendradarbiauti su pareigūnais.
H.Daktarą paskandino broliai
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant Kauno kriminalinio pasaulio šulo Henriko Daktaro baudžiamąją bylą, kaltinimo liudytojais buvo pakviesti buvę automobilių vagys broliai Saulius ir Žydrūnas Čiapai.
Anksčiau teisti broliai prieš keletą metų sutiko bendradarbiauti su teisėtvarkos pareigūnais ir už vertingos informacijos suteikimą buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jie abu prisipažino nuo 1991 metų dalyvavę padarant maždaug 100 nusikaltimų.
Dauguma jų – automobilių vagystės ir išpirkos už pavogtas mašinas reikalavimas.
H.Daktaro procese šie abu liudytojai teigė, jog jiems yra žinoma, kad „Henytė” vertėsi išpirkų prašymu už vogtus automobilius.
Nebuvo iki galo atviras
Į įdomią situaciją pateko vilnietis Igoris Priksas. 1995 metų rugsėjį buvo apiplėšti bendrovės „Jan & Co” sandėliai, išnešta daug aparatūros. Vėliau dalis aparatūros į sandėlius buvo grąžinta. Už šį plėšimą 1996 metais buvo nuteisti 4 asmenys.
Vienas grupuotės narių I.Priksas sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, teisme davė parodymus prieš kitus grupuotės narius ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.
Tačiau po kiek laiko paaiškėjo, kad tas pats I.Priksas įsipainiojęs ir į J.Kriukovo grupuotės padarytus nusikaltimus. I.Priksas, duodamas parodymus apie „Jan & Co” apiplėšimą, nebuvo atviras iki galo ir nepapasakojo apie kitus jam žinomus nusikaltimus.
Lietuvoje tai buvo pirmas atvejis, kai teisiamas asmuo, anksčiau sutikęs bendradarbiauti su teisėtvarkos pareigūnais ir įskundęs savo bendrininkus.
Prisipažinimas nepadėjo
Kai buvo tiriama garsioji Vytauto Januškevičiaus žmogžudžių gaujos veikla, su teisėsauga panoro bendradarbiauti ir vienas šios gaujos lyderių V.Kovalčiukas.
Jis prisipažino pats daręs nusikaltimus ir aktyviai padėjo juos atskleisti, davė parodymus apie jam žinomą gaujos lyderių V.Januškevičiaus ir Vladimiro Rafijenkovo nusikalstamą veiklą.
Tačiau teismas atsisakė atleisti V.Kovalčiuką nuo bausmės, motyvuodamas tuo, kad jis buvo vienas šios gaujos kūrėjų ir kur kas pavojingesnis asmuo nei tas, apie kurį jis davė parodymus.
Teismas rado išeitį
Bene labiausia valstybės saugomas liudytojas – „Vilniaus brigados” narys Viktoras Akmanavičius.
Iki šiol ginkluoti pareigūnai nuo jo nesitraukia nė per žingsnį, o į teismo posėdžius V.Akmanavičius vedamas su kauke ir su juo lydinčiu dvyniu – pareigūnu.
Po to, kai V.Akmanavičius pradėjo kalbėti, vienas po kito teisiamųjų suole atsidūrė „Vilniaus brigados” vadeivos.
Tačiau teismas V.Akmanavičiaus negalėjo visiškai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, mat jis pats buvo kaltinamas itin sunkiais nusikaltimais.
Todėl šiuo atveju teismas rado išeitį – jis už V.Akmanavičiaus padarytus nusikaltimus jam skyrė švelnesnę bausmę, nei numato įstatymus: pataisos darbus, netaikant laisvės atėmimo.
Atsirado psichikos problemų
Daugelis Panevėžio „tulpinių” gaujos nusikaltimų taip pat buvo atskleisti remiantis šios mafijos gaujos narių parodymais.
Ypač daug pareigūnams padėjo vienas „tulpinių” lyderių Virginijus Baltušis. Remdamiesi jo parodymais, pareigūnai atskleidė ne tik daug „tulpinių” gaujos, bet ir klaipėdiečio Sigito Gaidjurgio grupuotės nusikaltimų.
Tačiau kuo ilgiau tęsiasi ši byla, tuo labiau šlyja V.Baltušio psichika. Jis tik gegužės viduryje buvo sugrąžintas į kalėjimą iš Utenos psichiatrijos ligoninės. Šį kartą medikai V.Baltušį pripažino pakaltinamu.
Šįkart išsisukti nepavyko
Kai prieš kelerius metus pareigūnai sulaikė S.Gaidjurgį ir jo artimiausią pagalbininką Renatą Šadeikį, iš pradžių mažai kas tikėjo, jog šį kartą pavyks įrodyti nors vieną S.Gaidjurgio nusikaltimą.
Šis Klaipėdos mafiozas bene 15 metų buvo nesugaunamas, nors apie jį ir sklandė legendos.
Tačiau šįkart pareigūnai buvo pasirengę. Jie surinko pakankamai įkalčių, kad būtų galima prie sienos priremti ne tik S.Gaidjurgį, bet ir jo gaujos narius.
Todėl nieko keista, jog pajutęs gresiančią atsakomybę su teisėsauga sutiko bendradarbiauti bene artimiausias S.Gaidjurgiui žmogus – R.Šadeikis. Jam prabilus atskleista net 17 žmogžudysčių.
Vyksta neoficialios derybos
Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia nuo bausmės atleisti su pareigūnais bendradarbiaujančius eilinius gaujos narius, kurie nėra įvykdę tyčinių nužudymų.
Bet gaujų lyderiams bei žmogžudžiams tokia nuostata negalioja. Jiems galima skirti tik šiek tiek švelnesnę bausmę. Tačiau būtent tokie nusikaltėliai – gaujų lyderiai ir žmogžudysčių užsakovai – žino daugiau už kitus ir prabilę gali padėti atskleisti pačius sunkiausius nusikaltimus.
Kol kas vienintelis būdas įkalbėti šiuos mafiozus bendradarbiauti – pažadėti, kad teismo metu prokuroras siūlys kaltinamąjį bausti palyginti švelnia bausme.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis pripažino, kad anksčiau ir dabar vyksta neoficialios nusikaltėlių ir teisėsaugininkų derybos, per kurias už suteiktą vertingą informaciją žadama teisme pasiūlyti mažesnę bausmę.
Pasiūlė griežčiausią bausmę
Tačiau tokie neoficialūs susitarimai nėra reglamentuoti jokiais įstatymais ir teismo salėje gali subliūkšti. Pasitaiko atvejų, kai patys prokurorai sulaužo žodį ir teismo metu nusikaltimą padėjusiam atskleisti žmogui pasiūlo skirti itin griežtą bausmę.
Neoficialiai kalbama, kad būtent taip atsitiko žurnalisto Vito Lingio žudikui Igoriui Achremovui – prokurorai už nusikaltimo organizatoriaus Boriso Dekanidzės įvardijimą jam buvo pažadėję siūlyti 15 metų laisvės atėmimą.
Tačiau teisme nuskambėjo visai kitoks valstybinio kaltintojo Artūro Paulausko žodis – nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Teismas taip ir padarė.
Tokie atvejai – pavieniai. Prokurorai supranta, kad sulaužę žodį jie praras nusikaltėlių pasitikėjimą, ir apie sunkių nusikaltimų atskleidimą teks tik pasvajoti.
Prokurorai buvo priblokšti
Daug dažnesni atvejai, kai visus neoficialius prokurorų ir įtariamųjų susitarimus niekais paverčia teisėjai, paskirdami daug griežtesnes bausmes.
Ryškiausias pavyzdys – prieš kelerius metus pagarsėjęs vadinamųjų Kėdainių žudynių organizatorius Ričardas Baratinskas, pravarde „Marafonas”.
Jis pirmasis iš savo gaujos ėmė bendradarbiauti su pareigūnais ir padėjo atskleisti šį kraupų nusikaltimą, per kurį pakaunėje buvo nužudyti keturi žmonės.
Kaip ir buvo sutarta per neoficialias derybas, prokuroras teisme pasiūlė R.Baratinskui paskirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau teisėjas nusprendė kitaip ir kaunietį nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Išgirdęs tokį nuosprendį prokuroras Gediminas Bučiūnas net nualpo.
Toks teismo sprendimas šokiravo ir generalinio prokuroro pavaduotoją Gintarą Jasaitį, kuris bylos tyrimo metu vadovavo Kauno apygardos prokuratūrai.
„Prokurorai nori turėti procesinių veiklos garantijų, kad nusikaltusiems asmenims padedant galėtų atskleisti ir kitus nusikaltimus”, – iš karto po nuosprendžio „Lietuvos rytui” sakė G.Jasaitis.
Kaliniai gavo slaptą kasetę
Nusikaltėlių norą bendradarbiauti su pareigūnais gali atšaldyti ir baimė, kad tyrėjai slaptą informaciją perduos kitiems kaltinamiesiems.
Tai, kad tokių atvejų pasitaiko, parodė ir neseniai uostamiesčio policijoje kilęs skandalas.
Paaiškėjo, kad vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuoti vieno įtariamojo parodymai prieš savo bendrininkus, iš Klaipėdos policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūno kabineto atsidūrė Marijampolės pataisos namuose.
Šį vaizdo įrašą pataisos namų kameroje daug kartų peržiūrėjo ir komentavo tie patys asmenys, prieš kuriuos su teisėsauga sutikęs bendradarbiauti vyriškis davė parodymus.
Kaip tik tuo metu, kai nuteistieji mėgavosi kasetėje užfiksuotais vaizdais, į Marijampolės pataisos namus po teismo nuosprendžio turėjo būti atvežtas ir įkalintas tas pats su teisėsauga sutikęs bendradarbiauti vyriškis.
Tik kilus skandalui pavyko nuteistąjį perkelti į kitus pataisos namus ir išgelbėti nuo susidorojimo.
Reikėtų bendros pozicijos
Tai, kad tokia prokurorų ir teisėjų nesusikalbėjimo problema egzistuoja, patvirtino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas.
Šis politikas buvo vienas iniciatorių, kad įstatymuose atsirastų nuostata, pagal kurią būtų galima nuo bausmės atleisti su teisėsauga sutinkančius bendrininkauti organizuotų gaujų narius.
„Būtų gerai, kad Aukščiausiasis teismas panagrinėtų šią problemą ir išaiškintų bendrą poziciją, kaip tokiais atvejais elgtis pirmosios instancijos teismams”, – sakė A.Sadeckas.
Seimo narys mano, kad būtų galima diskutuoti ir apie galimybę įstatymiškai įteisinti šiuo metu neoficialiai egzistuojančius susitarimus tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir gaujų narių.
A.Sadeckas priminė, kad JAV ir kai kuriose Europos valstybėse jau seniai prie vieno stalo susėda nusikaltėlis, prokuroras bei teisėjas ir tarpusavyje derasi, kiek metų galima sumažinti bausmę už suteiktą vertingą informaciją.
Arvydas Lekavičius,
Audrius Lingys
😳 😐 😥
😯 😮