Praėjusiais metais nedarbo lygis uostamiestyje ir toliau mažėjo: Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos duomenimis, jei 2005 metų pradžioje buvo registruoti 8 452 bedarbiai (arba 5,4 proc. visų darbingo amžiaus asmenų), tai 2006-iesiems prasidėjus – jau tik 5 021 (3,3 proc).
Darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio teigimu, bedarbių sumažėjo visoje Lietuvoje: šalies mastu nedarbo lygis nuo 6 proc. ištirpo iki 4,1 proc.
Kokios priežastys lėmė tokias tendencijas? – paklausėme V. Andriušio.
Didžiausios įtakos nedarbo mažėjimui turėjo ekonomikos augimas. Lietuvoje labai padaugėjo laisvų darbo vietų. Palyginimui: 2004 metais Darbo biržoje buvo užregistruotos 11 697 darbo vietos, o praėjusiais metais – jau 18 248.
Labai išaugo pramonės sektorius – kūrėsi naujos darbo vietos laivų statybos ir remonto, medienos, žuvies įmonėse. Nepaneigsi ir paslaugų sektoriaus plėtros: darbuotojų reikėjo trim naujiems dideliems prekybos centrams. Natūralu, kad sumažėjo ir į Darbo biržą besikreipiančių asmenų: nuo 15 117 užpernai iki 11 997 praėjusiais metais. Laisvų darbo vietų pasiūla buvo tokia didelė, kad daug žmonių ir nesiregistruodami įsidarbino.
Emigracija taip pat turėjo įtakos?
Negalėčiau teigti, kad nedarbo lygis taip sumažėjo dėl emigracijos. Kita vertus, statistikos apie išvykusius į užsienį gyventojus mes neturime.
Kokių specialybių darbuotojai turėjo daugiausia galimybių įsidarbinti?
Daugiausia laisvų darbo vietų buvo užregistruota paslaugų sektoriuje – 6 741. Pramonės ir statybų srityse – po daugiau nei 2 tūkst. Iš specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, didžiausią paklausą turėjo vadybininkai, elektrotechnikai, administracijos darbuotojai, sandėliavimo tarnautojai. Labai paklausūs buvo pardavėjai, barmenai, padavėjai, suvirintojai, virėjai, autotransporto priemonių mechanikai, dažytojai, tinkuotojai.
O kokios specialybės turėjo mažiausią paklausą?
Jau kelinti metai iš eilės padėtis nesikeičia: sunkiausia įsidarbinti aukštąjį išsilavinimą turintiems pradinio bei ikimokyklinio ugdymo specialistams. O iš profesinių specialybių net nežinau, kurias galima pavadinti nepaklausiomis. Nepopuliarias specialybes įgijusieji mums padedant be didesnių sunkumų persikvalifikuoja.
Ar pernai pasitaikė įmonių bankrotų, daug žmonių palikusių be darbo?
Ne, gavome pranešimus tik apie grupių atleidimus. Tarkim, spalio mėnesį bendrovė „Klaipėdos pienas” informavo dėl ledų cecho reorganizacijos atleidžianti 101 darbuotoją. Dauguma šių žmonių buvo nekvalifikuoti. Tačiau iš jų į Darbo biržą kreipėsi tik 17 – didžiąją dalį atleistųjų įmonė įdarbino kitur.
Darbdavių skundai, kad sunku rasti reikalingą darbuotoją, tampa vis dažnesni. Ar Darbo birža imasi kokių nors priemonių problemai spręsti?
Taip, darbdaviai vis labiau pritrūksta darbo jėgos. Mes bandome padėti savo profesinio mokymo programomis: pernai profesijas įgijo 1 292 asmenys (2004 m. – 1 100). Profesiniai mokymai rengiami atsižvelgiant į darbdavių pasiūlymus: padėjome žmonėms įgyti statybininkų, padavėjų, pardavėjų, kambarinių, vadybininkų profesijas. Pirmiausia mokome jokios kvalifikacijos neturinčius gyventojus arba tuos, kurie profesijas turi, bet darbinius įgūdžius yra praradę.
Dažnai girdime darbdavius kalbant, kad iš kelių tūkstančių bedarbių tik vienas kitas iš tiesų nori dirbti. Visi kiti esą užsiregistravę tik dėl socialinių garantijų.
Negalima sakyti, kad jie nenori dirbti. Tačiau problemų išties yra. Bėda ta, kad net 40 proc. užsiregistravusiųjų yra rusakalbiai. Šiems žmonėms sunku persikvalifikuoti, nes visi mokymai vyksta valstybine lietuvių kalba. Tačiau mes nesėdime rankų sudėję. Parašėme projektą Europos Sąjungos struktūriniams fondams – jei gausime finansavimą, 500 rusakalbių pakviesime į intensyvius mėnesio trukmės lietuvių kalbos mokymus. Vėliau šie žmonės galės įgyti ir profesiją. Ar gausime paramą, paaiškės artimiausiu metu.
Į Darbo biržą kasdien kreipiasi vis nauji žmonės. Per savaitę užsiregistruoja 200-300. Ir tik nedidelė jų dalis, apie 20 proc., yra pasirengę darbo rinkai, vadinasi, iš karto gali dirbti atitinkamą darbą. Tai reiškia, kad su šiais žmonėmis mes turime dirbti. Pernai vykdėme penkis ES finansuojamus bedarbių užimtumo projektus, jie bus įgyvendinami ir šiemet. Daugiau žmonių galės įgyti profesiją, daugiau galės dirbti viešuosius darbus ir kt. Į aktyvias darbo rinkos politikos programas šiemet planuojame įtraukti apie 7 tūkst. gyventojų.
Žinoma, tokių bedarbių, kurie nėra motyvuoti darbui, yra. Tačiau su jais taip pat dirbama, jei atsisakoma dalyvauti programose ar įsidarbinti, darbo paieška nutraukiama.
Kita vertus, net tūkstantis iš visų registruotų bedarbių – priešpensinio amžiaus žmonės, kuriems iki pensijos liko penkeri ar mažiau metų. Jie patys jau nelabai nori darbintis, laukia pensijos. O net 1 500 užsiregistravusiųjų neturi jokios kvalifikacijos. Mes suteikiame galimybę įgyti profesiją, tačiau ne visi penkiasdešimtmečiai nori mokytis. Tokiems žmonėms suteikiame laikiną užimtumą. Pernai viešųjų darbų programose dalyvavo 1 673 žmonės (2004 m. – 1 443).
Kokių naujovių laukiate šiemet?
Šiemet turėtų būti priimtas naujas Užimtumo rėmimo įstatymas. Jis turėtų įsigalioti jau nuo balandžio arba liepą. Šis įstatymas pakeis dabar galiojantį Bedarbių užimtumo rėmimo įstatymą. Tai gera žinia, nes atsiras daugiau finansinių galimybių integruoti žmones į darbo rinką.
Galbūt planuojama vėl didinti nedarbo išmokas?
Mano žiniomis, ne, nes nedarbo draudimo išmokos jau ir taip nemažos. Po paskutinio didinimo pernai maksimali nedarbo išmoka siekia 758 Lt. Minimali – 155 Lt. Išmokos dydis priklauso nuo bedarbio stažo, sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
Giedrė Petkevičiūtė