Vakar visuomenei pristatytos tyrimo „Kaip Klaipėdos miesto gyventojai vertina Jūros šventę” išvados atskleidė, kad klaipėdiečiai iš visos Jūros šventės renginių labiausiai įsimena tai, kas vyksta ir per kitas šventes, – fejerverkus.
Nepaisant to, lygindami su kitomis Klaipėdos šventėmis, Jūros šventę miestelėnai vertina geriausiai.
Beveik 15 tūkstančių litų kainuojantį tyrimą užsakė viešoji įstaiga „Jūros šventė”.
Pasak įstaigos vadovo Remigijaus Mockaus, šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip Klaipėdos miesto gyventojai vertina didžiausią mieste rengiamą kultūrinį renginį, pasitikrinti, ar teisingu keliu einama formuojant šventės koncepciją.
Tyrimą atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB RAIT iš Vilniaus, pasisiūliusi už mažiausius įkainius apklausti daugiausiai žmonių.
2005-ųjų gruodžio mėnesį skirtingose Klaipėdos miesto vietose, savo butuose buvo apklausti 502 gyventojai nuo 16 iki 74 metų amžiaus. Jie atsakė į daugiau kaip 30 anketoje pateiktų klausimų apie praėjusias Jūros šventes.
Respondentai turėjo atsakyti, ar jie dalyvauja Jūros šventėje, iš kur gauna informaciją apie šventę, kaip vertina miesto apipavidalinimą, kiek sulaukia svečių ir kiek šventėje išleidžia pinigų, ar pritaria draudimui parduoti gėrimus stiklinėje taroje ir kokie šventės įvykiai yra įdomiausi.
Lygindami su kitomis Klaipėdos šventėmis, Jūros šventę respondentai įvertino geriausiai. Po jos itin gerų atsiliepimų sulaukė gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis” bei Klaipėdos pilies džiazo festivalis.
Apbūdindami, kas tai yra Jūros šventė, klaipėdiečiai dažniausiai sakė, jog tai didžiausia šventė ir renginys, kuris garsina Klaipėdą. 25 procentai apklaustųjų Jūros šventę pavadino tiesiog dideliu žmonių sambūriu, 17 procentų – alaus švente, 13 procentų – svarbiausiu Lietuvos renginiu.
70 procentų apklaustųjų sakė nuolat dalyvaujantys Jūros šventėje, 28 procentai – kartais ir tik 3 procentai respondentų Jūros šventės vengia. Vyrai ir moterys Jūros šventę mėgsta vienodai. Jaunesni, dirbantys žmonės ir studentai joje dalyvauja aktyviau nei žmonės, perkopę 60 metų.
Du trečdaliai apklaustųjų pasakė, jog jiems įdomiausia Jūros šventės diena – šeštadienis. Tądien dauguma respondentų šventėje praleidžia 6 valandas, kitomis dienomis – po 4 valandas.
Remiantis tyrimo išvadomis, galima sakyti, jog Jūros šventės metu Klaipėdoje žmonių padaugėja apie 3,5 karto. Pas daugumą apklaustųjų šventės metu apsistoja vidutiniškai apie 5 svečius.
Pagrindiniais informacijos šaltiniais, iš kurių sužino apie Jūros šventę, tyrimo dalyviai nurodė spaudą ir televiziją. Daugiau kaip pusė apklaustųjų spaudą ir lankstinukus į pašto dėžutes nurodė kaip patogiausią informacijos šaltinį. Du trečdaliai apklaustųjų teigė, jog informacijos apie Jūros šventę pakanka.
Dauguma apklaustųjų patenkinti Jūros šventės papuošimu, 23 procentai respondentų norėtų, jog būtų puošiamas ne tik miesto centras ir senamiestis, bet ir kiti miesto rajonai.
Pusė apklaustųjų teigė, kad jaučia jūrinių tradicijų buvimą Jūros šventėje ir mano, jog jų pakanka.
Tyrimo rezultatai, be kita ko, atskleidė, kad klaipėdiečiai Jūros šventės metu pinigais nesisklaido. Vienas asmuo per tris dienas vidutiniškai išleidžia apie 50 litų, iš kurių beveik pusę – maistui ir gėrimams, 23 procentus – suvenyrams ir 28 procentus pramogoms. Įdomu, kad net 57 procentai apklaustųjų sakė, jog patys paremtų Jūros šventę finansiškai, jei tik būtų įkurtas specialus fondas.
Du trečdalius apklaustų klaipėdiečių tenkina Jūros šventės renginių vieta – miesto centras ir senamiestis. 77 procentai respondentų sakė, jog dalyvautų ir renginiuose, vykstančiuose vasaros estradoje, net jeigu jie būtų mokami. 28 procentai respondentų, daugiausiai 40-50 metų amžiaus, aukštesnio išsilavinimo ir gaunantys didesnes pajamas, pageidautų aukštos meninės kokybės renginių Jūros šventės metu.
Tačiau buvusių Jūros šventės renginių įvertinimas parodė, kad miestelėnai iš visos Jūros šventės renginių labiausiai įsimena fejerverkus. Įdomiausiu renginiu fejerverkus pavadino net 92 procentai apklaustųjų. 54 procentai respondentų labai gerai atsiliepė apie paradus, karnavalus, pramoginius popmuzikos, roko koncertus. Prasčiausiai vertinami simfoninės muzikos koncertai, modernaus meno renginiai.
Aptariant praėjusių metų Jūros šventės renginius, išsiskyrė vyrų ir moterų nuomonė. Dailiosios lyties atstovėms labiausiai patiko „Tele-bim -bam” koncertas, o vyrams – renginiai Kruizinių laivų terminale: regata, roko muzikos koncertas. Daugumai visų apklaustųjų patiko Andriaus Mamontovo koncertas.
Pretenzijų Jūros šventei apklaustieji klaipėdiečiai turėjo nedaug. Pagrindinėmis problemomis respondentai įvardijo automobilių stovėjimo aikštelių ir tualetų renginių vietose trūkumą. 88 procentai apklaustųjų pritaria draudimui prekiauti Jūros šventės metu prekiauti alkoholiu stiklinėje taroje.
Beje, tyrimo rezultatai parodė, jog klaipėdiečiai nežino, kas organizuoja Jūros šventę. 72 procentai teigė, jog šį renginį organizuoja Savivaldybės administracija, 4 procentai tikino, kad miestas, ir tik 3 procentai apklaustųjų nurodė tikrąjį didžiausios uostamiesčio šventės rengėją – VšĮ „Jūros šventė”.
Jurga Petronytė