Nuo sausio 1-osios Europos Sąjungai (ES) ėmusi pirmininkauti Austrija pareiškė bandysianti atgaivinti diskusijas apie pernai referendumais Prancūzijoje bei Nyderlanduose sužlugdytą ES Konstituciją. Ne vieno europarlamentaro nuomone, būtent šio dokumento atmetimas tapo ryškiausiu ES ištikusios krizės požymiu.
Daugelis Europos Parlamento (EP) politinių frakcijų vadovų ES Konstitucijos žlugimą pavadino reikšmingiausiu 2005-ųjų įvykiu. Net pasigirsta nuomonių, kad šis atvejis sukėlė beprecedentę ES krizę.
Su tuo, kad šiuo metu ES yra ištikta savotiškos krizės, sutinka ir kai kurie Lietuvoje išrinkti EP deputatai.
Rimta krizė
„Taip, tai yra krizė, kokių pastaruoju metu nedaug ir būta, – „Vakarų ekspresui” teigė europarlamentaras Eugenijus Gentvilas. – Iš vienos pusės, Europos plėtros projektas vyksta, tačiau dėl to ES silpsta ir tampa nevienalytė”.
Anot jo, krizės požymiais galima pavadinti ne tik Konstitucijos žlugimą, bet ir skausmingus ginčus praėjusį gruodį dėl ES 2007-2013 metų finansinės perspektyvos bei duomenų kaupimo direktyvos, ir Lisabonos strategijos, numačiusios ES rinkos konkurencingumo didinimą, keitimas jos įgyvendinimo pusiaukelėje.
Europarlamentaro nuomone, didelių sunkumų etapą gali pratęsti ir diskusijos dėl galimos Turkijos narystės ES.
Sunkumai būtini?
Tačiau, E. Gentvilo įsitikinimu, krizė turėtų praeiti, nes kitaip ES smarkus kritimas apačion – tiek politine, tiek ir ekonomine prasme.
Optimistinį dabartinių sunkumų baigties variantą regi ir kita EP deputatė Danutė Budreikaitė.
„Pati ES vystosi krizių forma, o kai atsiranda problema, atsiranda ir jos sprendimas. Tiesiog šiuo laikotarpiu išpuolė daug sprendimų, ir juos priimti pasidarė sunku. Tačiau ES istorija rodo, kad visa tai yra išsprendžiama”, – teigė D. Budreikaitė.
Dar vienos Lietuvoje išrinktos europarlamentarės – Margaritos Starkevičiūtės – teigimu, dabartinę situaciją ES vadinti krize: „Krizė būna tada, kai negalima suderinti sprendimų, o kol kas ir Europos Parlamentas, ir Komisija, ir Taryba randa kompromisus”.
Balsavo prieš valdžią
„Konstitucijos atmetimas – ne krizės požymis, o požymis to, kad Europa keičiasi”, – „Vakarų ekspresui” sakė M. Starkevičiūtė.
Anot jos, valstybių politinės sistemos yra senamadiškos, o sprendimų priėmimų procesas lėtas. Globalizacijos sąlygomis jie turi būti priimami greitai, tačiau Europa nėra prie to prisitaikiusi.
„Šalių valdžios turi reformuotis, kad atitiktų naujus iššūkius. Todėl prancūzų ir olandų „ne” Konstitucijai buvo „ne” savo valstybių valdžiai. Būtent taip ši problema atsigręžė prieš ES”, – teigė europarlamentarė.
Beje, pasak jos, maždaug du trečdaliai Konstitucijoje numatytų straipsnių ES valstybėse jau galioja – jie jau patvirtinti įvairių įstatymų, įsipareigojimų ar sutarčių pavidalu.
„Tik trečdalis teksto toje Konstitucijoje yra nauja. Vis dėlto gaila, kad Prancūzijai ir Nyderlandams ją atmetus buvo atmesta ir visos ES valdymo supaprastinimo idėja.
Dabar yra per didelis mechanizmas, per daug painiavos. Žmonės nesupranta, ką veikia Parlamentas, ką veikia Komisija ar Taryba. O Konstitucija būtų įtvirtinusi kai kuriuos postus, pavyzdžiui, ES užsienio reikalų ministro. Tada žmonėms būtų aiškiau, kas yra Europos lyderiai – jų dabar labai trūksta”, – sakė M. Starkevičiūtė.
Ateitis – miglota
Nors, E. Gentvilo teigimu, Konstitucija jau beveik palaidota, nuo sausio 1-osios ES pirmininkausiančios Austrijos kancleris Volfgangas Šiuselis užvakar pareiškė: „ES Konstitucija nėra mirusi”. Anot jo, Austrija sieks atgaivinti diskusijas apie šį dokumentą.
Būtent pirmąjį 2006-ųjų pusmetį, kol pirmininkaus austrai, beje, vieni didžiausių euroskeptikų, ES narių vyriausybių vadovai yra įsipareigoję Konstitucijos ratifikavimo istorijoje padėti tašką.
Nepaisant neigiamų referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose rezultatų, daugelyje ES šalių Konstitucija ir toliau ratifikuojama. Tai padariusios yra 13 valstybių – Lietuva, Austrija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija bei Vokietija. Tikimasi, kad artimiausiu metu prie jų prisijungs Belgija.
Kitos šalys – Airija, Čekija, Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Portugalija, Suomija ir Švedija – yra laikinai sustabdžiusios šį procesą.
Tam, kad Konstitucijos sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visos 25 ES priklausančios šalys. Kol ji neįsigaliojo, įstatymus diktuoja Nicos sutartis.
Prie Konstitucijos pridėta deklaracija skelbia, kad „jei praėjus dvejiems metams po sutarties (…) keturi penktadaliai valstybių narių yra ją ratifikavę, o viena ar daugiau valstybių narių yra susidūrusios su sunkumais ją ratifikuojant, šis klausimas perduodamas svarstyti Europos Vadovų Tarybai.”
Tomas Gukauskas