Užsienio spauda praneša, jog sausio 3 d. Prancūzijos Bresto uosto teismas skyrė AB „Lietuvos jūrų laivininkystė” (LJL) laivui „Kapitonas Kaminskas” 200 tūkst. eurų baudą už jūros taršą šios šalies pakrantėse.
Pasaulio žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimų, kad Prancūzija per metus dėl tokių neva taršos atvejų užsidirba 4 mln. eurų. Yra manančiųjų, jog prancūzai sugalvojo tokį „verslą” – taršos įrodymui yra naudojamos tik iš lėktuvų darytos nuotraukos. Ir tas „biznis” neblogai sekėsi, kol nepasipriešino norvegai.
Kapitonas neigė taršą
Byla dėl „Kapitono Kaminsko” taršos buvo nagrinėjama pernai lapkričio 18 dieną, tačiau nuosprendžio skelbimas buvo atidėtas iki šių metų sausio 3 dienos.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad teismo procesas Prancūzijoje pradėtas dėl įtarimo, jog Lietuvos laivas „Kapitonas Kaminskas”, pastatytas 1978 metais, užpernai spalio 15 d. užteršė jūrą naftos produktais. Dėmę joje pastebėjo skraidančio lėktuvo lakūnai. Iš oro šalia laivo „Kapitonas Kaminskas”, plaukiančio netoli Bretanės, esą buvusi nusidriekusi 7,5 kilometro ilgio teršalų dėmė.
Lietuvos laivas buvo areštuotas ir parlydėtas į Bresto uostą, kuriame buvo laikomas dvi dienas. Ten jis buvo nuodugniai įvairių ekspertų patikrintas, nerasta jokių įkalčių.
Tiek laivo kapitonas Aleksandras Sbitnevas, vykęs į Prancūziją dalyvauti teismo posėdyje, tiek LJL juristai neigė, kad toks užteršimas apskritai buvo padarytas.
Pasak LJL juriskonsulto Genadijaus Titovo, Prancūzijoje pasikliaujama lakūnų pranešimais ir įtarus, kad laivas galėjo užteršti jūrą, bandoma išreikalauti iš jo savininkų baudą.
Vadovas situacijos nekomentuoja
LJL generalinis direktorius Vytautas Vismantas išsamiai situacijos nekomentuoja. Jis tik pavirtino, kad bendrovė gavo iš Prancūzijos teismo raštą, parašytą prancūzų kalba. Jam žinomas faktas, kad laivui „Kapitonas Kaminskas” yra skirta beveik 800 tūkst. Lt bauda.
V. Vismanto teigimu, dar tuomet, kai laivas buvo sulaikytas ir parplukdytas į Bresto uostą, t. y. kol dar nebuvo pradėtas teismo procesas, LJL buvo priversta sumokėti 230 tūkst. eurų užstatą. Kadangi laivas buvo apdraustas, šias išlaidas padengė draudimo kompanija.
Paklaustas, kodėl bendrovė nesigynė, jeigu jos laivo kapitonas teigia, kad jokios taršos nebuvo, V. Vismantas atsakė, jog jis, kaip bendrovės vadovas, padaręs viską, kas nuo jo priklauso. LJL visų pirma kreipėsi į Lietuvos saugios laivybos administraciją, kuri pagal turimus duomenis tyrė minėtąjį incidentą.
Pasak bendrovės vadovo, darbo, bandant apsiginti, įdėta daug, tačiau norimo rezultato nepasiekta.
Lietuvos valdžia neparodė noro?
Prancūzijos spauda praneša, kad laivo „Kapitonas Kaminskas” ir LJL advokatams nepavyko pasiekti, kad jo bylą nagrinėtų Lietuvos, su kurios vėliava plaukioja laivas, teismas. Bresto teismas esą atsisakė patenkinti advokato prašymą perduoti bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos valdžia neparodė noro tęsti ją savarankiškai.
Kodėl taip atsitiko, kol kas galima tik spėlioti. Jeigu LJL kreipėsi į Lietuvos saugios laivybos administraciją, pastaroji, ko gero, informavo Lietuvos susisiekimo ministeriją, galbūt Aplinkos ministeriją, matyt, kreiptasi ir į Užsienio reikalų ministeriją.
Tačiau kadangi su tokiu įvykiu Lietuvoje susiduriama, ko gera, pirmą kartą, galimas daiktas, aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose nesusigaudyta, kas ką turi daryti, kas už ką galų gale atsako. Ko gera, nereikėtų manyti, kad Lietuvos valdžia ar teisėsauga nesiėmė kokių nors ryžtingų žygių gindama savo laivą todėl, jog buvo įsitikinusi, jog jis iš tikrųjų užteršė Prancūzijos pakrantes. Greičiausiai kuri nors grandis tiesiog pavėlavo padaryti savo darbą.
Nukentėjo ir italai
Beje, tas pats Prancūzijos Bresto teismas dviejų kitų bylų, kuriose pateikti įtarimai tarša su Norvegijos ir Maltos vėliava plaukiojantiems laivams, nagrinėjimą atidėjo, pasak Prancūzijos spaudos, atsižvelgdamas į tai, kad minėtų valstybių valdžios institucijos parodė norą nagrinėti šias bylas, besiremdamos prerogatyva, kurią garantuoja Jungtinių Tautų Konvencijos Jūrų įstatymas.
Anot užsienio spaudos, Bresto teismas taip pat skyrė 300 tūkst. eurų baudą Italijos chemikalų tanklaiviui už Atlanto vandenyno taršą pernai balandį netoli Gironde upės žiočių. Tada iš Prancūzijos muitinės tarnybos lėktuvo buvo pastebėta nuo laivo besidriekianti 22 kilometrų ilgio teršalų dėmė.
Norvegijos protestas
Gal ir būtų galima abejoti Lietuvos laivo nekaltumu, jeigu britų spaudoje nebūtų pasirodę straipsniai apie Norvegijos protestą. Britų leidinyje „Fairplay” rašoma, kad Norvegija pirmą kartą pasipriešino prancūzų praktikai taikyti sankcijas praplaukiantiems laivams dėl tariamos taršos.
Pernai kovo mėnesį prie Bergeno laivybos kompanijai priklausančio cheminio tanklaivio „Trans Arctic” buvusi pastebėta 38 km ilgio dėmė. Jis taip pat buvo nuplukdytas į Brestą ir iš jo paimtas 400 tūkst. eurų užstatas.
Norvegija pareikalavo, kad byla prieš jos laivą būtų nagrinėjama Norvegijoje. Tai pirmas kartas, kai valstybė savanoriškai ėmėsi tirti laivo, kuriam inkriminuojami pažeidimai Prancūzijoje, bylą.
Pagal Montego Bej (Montego Bay) konveciją, kita valstybė turi sustabdyti teisinius veiksmus prieš laivą, jeigu ta valstybė, su kurios vėliava jis plaukioja, imasi pati tirti tą bylą. Laivų, Prancūzijos pakrančių teršėjų, atstovai kalba, esą Prancūzijos teisininkai jau iešką būdų, kaip apeiti šią konvenciją „rimtos” jūros taršos atvejais. Sakoma, jog Norvegija sudavė didžiulį smūgį Prancūzijos jūros taršos sankcijų sistemai ir šalis gali nebesurinkti per metus tų 4 mln. eurų baudų.
Dalia Bikauskaitė