Pagal ES teisės aktus inhibitorinių (slopinančių bakterijų veiklą) medžiagų piene ir jo produktuose visiškai negali būti, tačiau lietuviškame žaliaviniame piene vis dar aptinkama kenksmingo vaistų likučio chloramfenikolio. Nors jo aptinkama labai nedaug – nuo 0,3 proc. iki 1 proc. iš visų tirtų pieno mėginių, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės per paskutinius kelerius metus dėl chloramfenikolio likučių eksportuojamuose pieno miltuose patyrė didžiulių nuostolių.
Chloramfenikolis yra stiprus plataus veikimo spektro antibiotikas ir potenciali kancerogeninė medžiaga. Dėl nenuspėjamo šios medžiagos poveikio organizmui neįmanoma nustatyti nekenksmingos chloramfenikolio dozės, kurią žmogus galėtų toleruoti be žalos sveikatai.
Lietuva jau kelerius metus imasi atsargumo priemonių, kad į superkamą žaliavinį pieną ir jo produktus nepatektų slopinančiųjų medžiagų. Pieno supirkimo taisyklėse numatyta, kad VĮ „Pieno tyrimai” laboratorijoje tyrimai dėl slopinančiųjų medžiagų atliekami ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jei šių medžiagų piene aptinkama, jo supirkimas nutraukiamas.
Supirkimo įmonės, priimdamos pieną ir vertindamos jo kokybę, sparčiaisiais metodais gali ir pačios ištirti, ar piene nėra slopinančiųjų medžiagų. Chloramfenikolio prevencijai ir kontrolei pieno perdirbimo įmonės išleidžia labai daug lėšų.
Valstybės parama prevencijos programai
2005 m. finansavimą chloramfenikolio prevencijos programai skyrė valstybė. Šią programą vykdė VĮ „Pieno tyrimai”, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinė veterinarijos laboratorija.
Chloramfenikolio prevencijos programa buvo vykdoma dviem etapais. Tuose supirkimo punktuose, kur dažniausiai būdavo aptinkama užteršto pieno, mėginiai buvo tiriami Valio T-101 testu, kuris jautriausiai reaguoja į chloramfenikolį. Jei šis testas parodydavo, kad mėginiuose esama chloramfenikolio likučių, tolimesni tyrimai buvo atliekami imunofermentinės analizės (ELISA) metodu. Šis metodas naudojamas mažiems chloramfenikolio kiekiams nustatyti.
Antrajame programos etape buvo tiriami talpyklų (stacionarių pieno supirkimo punktų arba pienvežių sekcijų) pieno mėginiai. Aptikus juose chloramfenikolio likučių, visų pieno tiekėjų mėginiai buvo tiriami ELISA metodu. Abiem atvejais pieno mėginiai, kuriuose rasta chloramfenikolio likučių, buvo siunčiami į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją rezultatams patvirtinti LC/MS-MS metodu.
Visi tyrimų duomenys nedelsiant buvo perduodami Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri aiškinosi, kaip chloramfenikolis pateko į pieną ir sprendė, kokias poveikio priemones taikyti užteršto pieno tiekėjams. Teritorinių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų viršininkų įsakymu pieno supirkimas iš tokių tiekėjų būdavo sustabdomas 15 dienų, o kontrolė ir priežiūra sugriežtinama pusei metų. Šią kontrolę pavesta atlikti privatiems veterinarijos gydytojams, aptarnaujantiems tuos ūkius.
Vykdydama chloramfenikolio prevencijos programą, VĮ „Pieno tyrimai” ELISA metodu ištyrė 3 638 pieno mėginius. Iš jų 78 mėginiai buvo išsiųsti į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją nustatytiems tyrimo rezultatams LCMS/MS metodu patvirtinti. Patvirtinta, kad 62 pieno mėginiuose yra chloramfenikolio. 32 užterštieji mėginiai buvo paimti iš bendrų pieno supirkimo punktų talpų. Daugiausiai užteršto pieno mėginių buvo rasta liepos mėnesį, mažiausiai – spalį. Nustatyta, kad dažniausiai chloramfenikoliu pieną užteršia smulkieji gamintojai, laikantys nuo 1 iki 3 karvių. Chloramfenikolio likučių rasta tik dviejuose ūkiuose, kur laikoma 12 ir 15 karvių bei viename ūkyje, kur laikomos 75 karvės.
Aiškinantis priežastis, kaip ši draudžiama medžiaga pateko į pieną, nustatyta, kad ūkininkai savarankiškai, be veterinarijos gydytojo pagalbos, gydė karves žmonėms skirtais arba nelegaliai iš kaimyninių valstybių įsivežtais vaistais, netvarkė medikamentų apskaitos žurnalų, nesilaikė išlaukos periodo.
Sveikatos apsaugos ministerija per paskutinius dvejus metus iš vaistų registro išbraukė 7 ir paliko tik 4 vaistų formas, savo sudėtyje turinčias chloramfenikolio. Tikrinant pieno gamintojus, paaiškėjo, kad jie dar turi sukaupę šiuo metu vaistinėse jau nebeparduodamų Sintomicino ir Levomikolio tepalų, turinčių savo sudėtyje chloramfenikolio.
Veterinarijoje chloramfenikolį uždrausta naudoti nuo 1997 m. Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija atliko 83 valstybinius patikrinimus veterinarijos vaistinėse ir įmonėse, besiverčiančiose didmeniniu veterinarinių vaistų platinimu ar gamybine veikla. Nė viename iš patikrintų objektų chloramfenikolio ar kitų draudžiamų vaistinių preparatų naudojimo ar prekybos faktų nenustatyta.
Žemdirbiams trūksta informacijos
Žemdirbius būtina šviesti ir mokyti, nes didelė jų dalis tebemano, kad karves galima gydyti žmonėms skirtais vaistais. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2005 m. parengė du informacinius straipsnius šalies dienraščiams ir penkių rajonų, kur daugiausiai rasta chloramfenikoliu užteršto pieno, spaudai. Apie programos metu atliktus pieno tyrimų rezultatus buvo informuojamos ir pieno supirkimo įmonės.
Vykdant chloramfenikolio prevencijos programą, žaliavinio pieno kontrolė buvo griežtesnė negu įprasta, griežtesnės poveikio priemonės taikytos ir užteršto pieno gamintojams. Ši programa padėjo įgyvendinti valstybės politiką, užtikrinančią, kad į rinką būtų tiekiamas saugus ir kokybiškas žaliavinis pienas.
Galimybė finansuoti chloramfenikolio prevencijos programą svarstoma ir šiais metais.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija