Kasmet po labai triukšmingo Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių laikotarpio Lietuvos didžiuosiuose miestuose aptinkama daugybė namų neberandančių šunų, sužalotų ar net nugaišusių kitų naminių gyvūnų, laukinių paukščių.
Visą savaitę šalies miestuose ir jų pakraščiuose sproginėjo petardos ir fejerverkai, o Naujųjų metų naktis virto tikru pragaru nepratusiems prie kurtinančių garsų gyvūnams.
Mirtis lesykloje
Pas mus dar niekas nefiksuoja, kokių nuostolių patyrė gyvoji gamta praūžus fejerverkų, petardų ir kitų sprogmenų kanonadai. Į veterinarijos gydyklas atvežti tik akivaizdžiai nuo sprogmenų nukentėję naminiai gyvūnai – kitas pasekmes (pavyzdžiui, kurtumą) šeimininkai pastebės vėliau. Apie laukinius gyvūnus, paukščius išvis negalvojama – vidury baltos dienos daugiabučio namo kieme sprogusi petarda akimirksniu nušlavė būrį zylių iš lesyklos. Viena taip ir liko gulėti lesykloje tarp trupinių ir saulėgrąžų. Matyt, maža širdelė neatlaikė patirto streso.
Viena kaunietė pranešė patyrusi šoką Kalėdų antrąją dieną. Mat matė, kaip žiaurūs vaikigaliai tyčia žiauriai sužalojo kačiuką petarda.
Internete taip pat gausu pranešimų apie traumuotus ar žuvusius nuo besilinksminusių suaugusiųjų ar paauglių gyvūnus.
Liūdni pranešimai iš viso pasaulio
Laukiniai paukščiai paprastai gyvena jiems įprastose teritorijose, kuriose žino, kur susirasti maisto. Sprogimų garsų išgąsdinti sparnuočiai dažnai palieka įprastas vietas, o atsidūrę svetimoje teritorijoje dažnai žūsta neradę maisto. Ne vienas jų apanka patekęs arti sprogusio fejerverko.
Havajuose išgąsdinti medžiuose miegoję tūkstančiai paukščių gelbėjosi nuo sprogimų garsų nuskridę vandenyno link, tačiau, pametę orientaciją, ten žuvo.
Anglijoje nugaišo nemaža gulbių, ančių, triušių, o Pietų Kinijoje vienoje didelėje paukščių fermoje žuvo keli tūkstančiai vištų – išgąsdinti petardų paukščiai metėsi į vieną aptvaro galą ir sumindė vieni kitus. Jorkšyre pasibaidė į karietas pakinkyti žirgai ir sukėlė autoavariją, kurioje žuvo ir važnyčiotojas, ir išgąsdintas gyvulys, vienas žmogus neteko akies.
Baisų stresą sprogimų metu patiria šunys ir katės, nes šių gyvūnų, o ypač kačių, klausa yra keliasdešimt kartų jautresnė nei žmogaus (ar pastebėjote, kaip blaškosi katė patalpoje, kurioje įjungiama skalbimo mašina?). Šiemet Anglijoje išgąsdintas sproginėjančių fejerverkų šuo iššoko pro atidarytą trečiajame aukšte buto langą ir žuvo. Pietų Afrikoje du šunys nugaišo nuo patirto streso, o pusantro šimto pabėgo iš namų ir negrįžo. Tokie ir panašūs skaudūs atsitikimai verčia žmones, dresuojančius šunis – aklųjų vedlius pratinti prie sprogstančių petardų garso, nes nesitikima, kad žmonės taps jautresni.
Nežabota laisvė sprogdinti
Anglijos karališkoji gyvūnų globos draugija savo interneto tinklalapyje primena, kad joks gyvūnas neturi būti gąsdinamas jokiais stipriais sprogdinimų garsais, ir ragina gyventojus atsižvelgti į tai prieš švaistytis fejerverkais, petardomis ir kitais panašiais dalykais. Beje, Jungtinėje Karalystėje yra nurodytos miestuose vietos, kuriose galima iššauti fejerverkus, sprogdinti petardas ir kitus panašius sprogmenis. Airijoje dirbantis kaunietis Paulius Artmonas pranešė, kad miestelyje, kuriame jis gyvena, bet kokie šventiniai sprogdinimai išvis uždrausti. Panašūs draudimai galioja ir kai kuriose JAV valstijose, Europos šalyse.
Anot Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininko Beno Noreikio, mūsų šalyje švenčių šurmulyje apie gyvūnus dar negalvojama, bet jų globėjai jau atkreipė į tai dėmesį ir, matyt, reikalaus, kad miestuose būtų nustatytos vietos (Kaune, pavyzdžiui, Rotušės aikštė, teritorija prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus) šventiniams fejerverkams ir panašiems dalykams.
Neteko girdėti, kad būtų nubaustas bent vienas prekybininkas, pardavęs petardas vaikams, kurie jas visą savaitę sprogdino ir dar
sprogdina (prisipirko po Naujųjų metų beveik pusvelčiui) miesto pakraščio gatvėse, gąsdindami senelius ir gyvūnus.
Anot veterinarijos gydytojo Sauliaus Laurusevičiaus, nors po šių švenčių į L.Kriaučeliūno smulkių naminių gyvūnų gydyklą nebuvo atvežta sužalotų gyvūnų, tačiau tai nereiškia, kad jie nepatyrė didžiulio streso dėl sprogdinimų garso. Gyvūnų prieglaudos direktorius Karolis Masilionis teigė, kad sulaukė daugybės šunų šeimininkų skambučių, kurie ieškojo savo pabėgusių nuo švenčių triukšmo keturkojų augintinių. Apie nukentėjusius laukinius paukščius informacijos nėra.
Virginija Skučaitė