Tarptautinėje perkėloje veikiančių bendrovių darbuotojai skundžiasi prastu susisiekimu.
Jie teigia, kad į darbą gali nuvažiuoti tik rytą, o prireikus kur nors išvažiuoti dieną tenka ieškoti, kas juos galėtų pavežti.
„Į Tarptautinę perkėlą autobusai važiuoja tik iš ryto ir vakare, o žmonėms į darbą ir atgal tenka važinėti visą dieną. 8A maršruto mikroautobusai į Tarptautinę perkėlą apskritai atsisako važiuoti”, – skundėsi „Lisco Baltic Service” darbuotojas Andrejus, teigęs, kad panašiai mano visas kolektyvas.
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis taip pat gavo bendrovės „Lisco Baltic Service” darbuotojų skundą dėl prasto susisiekimo su Tarptautine perkėla, bet nemano, kad jis yra pagrįstas.
„Keleivių srautas į Tarptautinę perkėlą yra labai mažas, nepaisant to, kad joje veikia nemažai organizacijų. Jeigu rytą susirenka iki trisdešimt keleivių, tai popiet jų važiuoja vos keli: vienas kitas perkėlos darbuotojas arba keleivis, žiemą pasitaiko ir žvejų. Dėl tiek keleivių važiuoti autobusui į Tarptautinę perkėlą dienos metu neverta. Mikroautobusų apie penkis kilometrus per laukus pustuščių taip pat negalima dažniau priversti važiuoti, nes jiems tai nuostolinga”, – teigė G.Neniškis.
Vakarais paimti keleivių iš Tarptautinės perkėloje kas valandą važiuoja keli autobusai. Tačiau, jei rytą autobusai atvažiuoja artipilniai, vakare jie išvyksta pustuščiai, mat daugelis Tarptautinės perkėlos darbuotojų, į darbą vykstančių nuosavais automobiliais, vakare savo kolegas paveža.
G.Neniškis žadėjo pasidomėti, ar Tarptautinėje perkėloje esančios bendrovės nepakeitė savo darbuotojų darbo grafiko. Jei paaiškėtų, kad netgi dieną Tarptautinėje perkėloje susirenka pakankamai keleivių, autobusų grafikai gali būti pakoreguoti. Tačiau „Klaipėdos keleivino transporto” direktorius nemano, kad grafikai būtų koreguojami dėl vienos bendrovės darbuotojų užgaidų.
Paprastai pačios bendrovės pasirūpina, kad jų darbuotojams būtų kaip nuvykti į darbą. Pavyzdžiui, anksčiau bendrovės „Klaipėdos mediena” darbuotojų darbo laikas pasibaigdavo dviem valandomis vėliau nei autobusų. Kad darbuotojai galėtų ir naktį grįžti namo, bendrovė papildomai sumokėdavo Autobusų parkui ir taip padengdavo galimus nuostolius.
Giedrė Balčiūtė