Kai kurias Klaipėdos mokyklas, lopšelius-darželius ir pavėsines tebedengia sveikatai pavojingi asbestcemenčio šiferio lakštai, o po vaikų kojomis driekiasi kenksminga realino grindų danga.
” Neišsivaduojame iš sovietmečio likusių nuodų. Aš mokykloje kvėpavau vėžį sukeliantį asbestą ir formaldehidą, tebekvėpuoja ir mano vaikas”, – vakar baisėjosi klaipėdietė.
Dar 1976-aisiais Tarptautinė vėžio agentūra patvirtino asbesto keliamą pavojų.
Asbesto turinčių gaminių naudojimas ribojamas visame pasaulyje. Nuo 2000 metų mūsų šalies Vyriausybė uždraudė naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus statomuose ir remontuojamuose visuomeninės paskirties objektuose – ligoninėse, mokyklose, lopšeliuose-darželiuose.
Lietuvos Vyriausybės programoje pabrėžiama būtinybė užtikrinti saugų asbesto turinčių gaminių eksploatavimą, taip pat teikti gyventojams būtiną informaciją apie asbesto poveikį sveikatai.
Nori nugriauti
Uostamiesčio Švietimo įstaigų ūkio tarnybos viršininkė Violeta Gembutienė „Klaipėdai” pripažino, kad sveikatai pavojingo asbestcemenčio šiferio tebėra ant mokyklų, lopšelių-darželių ir jų pavėsinių.
Pastarųjų yra per dvidešimt „Giliuko”, „Varpelio” „Kregždutės” ikimokyklinėse įstaigose.
„Kregždutės” darželio direktorė Liudmila Danielevičienė tikino, kad vaikai retai į pavėsines sulenda. „Jos skirtos pasislėpti nuo lietaus, bet lyjant mes vaikų nevedame į lauką”, – sakė moteris.
Ji norėtų jau šiemet atsikratyti dar sovietmetį pastatytų nesaugių pavėsinių, tačiau savarankiškai negali jų nugriauti. Prašys savivaldybės leidimo.
Tikrins įstaigas
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytoja Asta Šlepetienė užtikrino, kad patikrins švietimo įstaigas ir prašys per vasaros atostogas susitvarkyti taip, kad statiniai nuo rugsėjo 1-osios nebekeltų pavojaus vaikų sveikatai.
„Galima nuimti šiferį ir stogo dangą pakeisti saugia medžiaga. Taip pat yra dažų, sustabdančių asbesto plaušelių sklidimą”, – būdus nusakė A.Šlepetienė.
Pasak jos, asbestas yra klastingas. Jis nusėda giliai kvėpavimo takuose, o žalingas sveikatai poveikis gali pasireikšti daug vėliau. Nesuprasi, kas lėmė plaučių vėžį – rūkymas ar asbestas.
Suserga nepagydomai
Asbesto pilna visur. Tūkstančiai jo tonų glūdi šiferio lakštuose, vamzdžiuose, termoizoliacinėse medžiagose, stabdžių kaladėlėse.
Asbestas yra šilumos bei elektros izoliatorius, nedegus, stiprus ir pigus. Tačiau, nepaisant gerųjų savybių, ši medžiaga žmogui yra labai kenksminga – gali sukelti bronchų, plaučių, rečiau – skrandžio ir žarnyno vėžį.
Asbestas gali suskilti į ilgas ir labai plonas skaidulas, kurios, įveikusios kvėpavimo takų labirintą, nusėda plaučių alveolėse ir kvėpavimo metu jas raižo savo galiukais. Jei tokių plaušelių prisikaupia daug, žmogaus organizmas bejėgis pasipriešinti. Susergama nepagydomai.
Gąsdina prognozėmis
Pasaulyje ypač daug asbesto sunaudota paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais. Neigiamas asbesto poveikis yra ilgalaikis. Prognozuojama, kad ateityje vėžiu sirgs vis daugiau žmonių.
Prancūzijoje prognozuojama, kad 2010 metais šioje šalyje asbesto dulkių sukeltų vėžinių susirgimų padaugės tris kartus ir bus apie 2 tūkst. atvejų.
Didžiojoje Britanijoje nuo asbesto kasmet miršta 3 tūkst. žmonių. Prognozuojama, kad iki 2020-ųjų šioje šalyje kasmet mirs 10 tūkst. žmonių.
Kol gaminiai ar statiniai neliečiami, asbestas pavojaus nekelia. Kenksmingieji plaušeliai ore pasklinda tik ardant gaminį, pavyzdžiui, laužant šiferį. Taip pat laikas daro savo – asbestas dūla, trupa. Niekur nedingstančios, neskylančios ir neišgaruojančios asbesto skaidulos išsisklaido aplinkoje.
Galėjo užteršti
„Šiferiu dengtos pavėsinės eksploatuojamos per 20 metų. Neatmetu galimybės, jog dėl atmosferos poveikio asbesto plaušeliais gali būti užterštas aplinkos oras”, – pripažino V. Gembutienė.
Asbesto galėjo pasklisti ir dėl niokojimo. Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų pavėsines laužo jaunimas, benamiai ir narkomanai.
Uostamiesčio valdžia pradėjo griauti seniai pastatytas ir nebe-saugias pavėsines. Tačiau, pasak V.Gembutienės, kurios jų buvo su šiferiu ir ar galėjo griovimo metu aplinkoje pasklisti asbesto, duomenų neturima.
Sveikatai kenksmingo šiferio lakštai tebedengia ir kelių Klaipėdos mokyklų bei lopšelių-darželių stogus. „Kol uraganas nenudraskys ir vanduo ant galvų nepradės bėgti, tol dabartinė stogų danga nebus keičiama. Pinigų neturime tiek, kiek reikia”, – sakė V.Gembutienė.
Reikia tyrimų
Litų trūksta ir kitai iš sovietmečio likusiai kenksmingai medžiagai – realino dangai pakeisti. Ji tebekloja dirbtuvių, koridorių, kai kurių klasių grindis Vitės, „Verdenės” mokyklose, „Ąžuolyno” gimnazijoje bei kitose uostamiesčio švietimo įstaigose.
„Kasmet po truputį atnaujiname grindų dangą. Maskva, Roma irgi iškart nebuvo pastatytos”, – teisinosi V.Gembutienė.
„Šioje dangoje esantys formaldehido garai yra vėžį sukelianti medžiaga”, – paaiškino gydytoja A.Šlepetienė. Tačiau, pasak jos, atlikti tyrimus yra nebetikslinga, nes nuodingų garų koncentracija per daug metų gali būti sumažėjusi ir nebeviršyti higienos normos reikalavimų.
V.Gembutienės nuomone, tyrimų dėl asbesto ir formaldehido poveikio aplinkai reikėtų. „Žinotume, ar yra pavojus. Dirbu per 20 metų, tačiau neprisimenu, jog kada nors būtų buvę atlikti tokie tyrimai”, – pridūrė Švietimo įstaigų ūkio tarnybos viršininkė.
Audronė Gliožerienė