Žinia, kad viena liga gali apsaugoti nuo kitos, nėra nauja. Pavyzdžiui, jau 1798 m. nustatyta, kad karvių raupų vakcina gali apsaugoti nuo raupų. Mokslininkai tyrinėjo įvairius atvejus, kuomet viena liga pacientus apsaugojo nuo kitos. Remiantis prof. Stiehm tyrimo išvadomis, parenkant gydymą turėtų būti atsižvelgiama į genetinius, infekcijos ir metabolinius faktorius, ypač gydant ŽIV/AIDS. Ligų tarpusavio sąveikos klinikiniai stebėjimai leido geriau suprasti kai kurių ligų mechanizmus.. Taip pat šie stebėjimai paskatino kurti vakcinas, terapinius antikūnius, vaistus ir specialią dietą. Prof. Stiehm teigimu, kaip naujas įrodymas galėtų būti ir tam tikrų virusų panaudojimas tokių ligų, kaip ŽIV, gydymui, kada nepadeda kiti medikamentai. Atlikta keletas tyrimų, rodančių, kad ŽIV sergantys pacientai, užsikrėtę ir hepatito-C virusu, serga lengvesne ŽIV ligos forma ir ilgiau išgyvena. Mokslininkai pastebėjo, kad vienam pacientui, sergančiam inkstų liga, nepadėjo vaistai, tačiau ligonis pradėjo sveikti, persirgęs tymais. Kitas cistine fibroze sergantis pacientas turėjo būti paguldytas į ligoninę, tačiau nebuvo laisvų vietų. Stiehm vadovas patarė paguldyti šį pacientą kartu su tuberkulioze sergančiuoju, nes buvo pastebėjęs, kad cistine fibroze sergantys pacientai niekada nesuserga tuberkulioze. Vėlesni tyrimai patvirtino šiuos pastebėjimus.
Šaltinis: Science Daily