Kai jūsų šeimos gydytojas primygtinai pasiūlo sustiprinti sveikatą konkrečiu vitaminu ar maisto papildu, žinokite, jog ne visada tai reiškia nuoširdų rūpestį.
Dažniausiai tai naudingiau pačiam gydytojui, vaistinei ar farmacijos kompanijai. Ir skųstis neverta: jei už vaistus moki brangiai, kaltinti gali tik save arba gydytojo nesąžiningumą.
Eilinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nustebino vieno Žemaitijos miestelio įstaigos darbuotojus. Taip jau sutapo, jog kone visi jie buvo prisirašę pas tą patį šeimos gydytoją.
Kai viena bendradarbė, grįžusi iš gydytojos, papasakojo, jog jai būtina vartoti 20 litų kainuojantį maisto papildą, kiti nieko blogo nepagalvojo. Tačiau kai su tokia pat žinia grįžo direktorius, jo pavaduotoja ir kiti administracijos darbuotojai, suprato, jog tai tik eilinis „jaukas” patikliems pacientams. O kai susijaudinusi buhalterė pranešė, jog jai „negera su širdim”, bei parodė tokį pat receptą, ją tiesiog nuramino.
Dovanėlės
Šeimos gydytoja Danguolė (vardas pakeistas) tikino, kad būdamas lojalus farmacinėms kompanijoms medikas gali papildomai užsidirbti. Aišku, užmokestis nėra oficialus, o gydytojų kišenes papildo įvairių dovanėlių pavidalu.
Medikė apgailestauja, kad Lietuvoje iš farmacijos firmų gydytojai gauna tik kuklias dovanas. „Tarkim, Amerikoje farmacijos firmos net suremontuoja poliklinikas”,- sakė ji.
Anot pašnekovės, Lietuvos medikai „ubagai”, tad ir nupirkti juos galima už menkavertes dovanėles. Dovanojami puodukai, rašikliai, kalendoriai. Dovanos siekia vos 20 litų. Kadangi poliklinikos, ligoninės savo darbuotojų neaprūpina net būtiniausiais kanceliariniais reikmenimis, medikams ir tai didelė paspirtis.
Galimybė tobulintis
Didesnio atlygio galima tikėtis vykdant pacientų apklausą. Apklausus šimtą pacientų, užpildžius atitinkamas anketas medikams skiriamos kelionės į užsienio šalyse vykstančias konferencijas.
„Aš važiavau į medikų konferenciją Austrijoje. Farmacijos firma atsidėkodama už apklausą sumokėjo 600 eurų kainavusį dalyvio mokestį. Kita vertus, eilinis gydytojas, kad ir galintis susimokėti pats, ten nepatektų be farmacininkų rekomendacijos. Kelti kvalifikaciją norisi, tad nelieka kito pasirinkimo”,- aiškino Danguolė.
Pasak šeimos gydytojos, praėjusiais metais farmacijos kompanijos jos kolegoms suteikė galimybę kvalifikaciją kelti Japonijoje, Šri Lankoje.
„Man siūlyta kelionė ir Pasaulinę šeimos gydytojų konferenciją, vykusią Amerikoje. Firma siūlė padengti tik 2 000 litų, o 8 000 litų būtų reikėję susimokėti pačiam. Man tai buvo pernelyg brangus malonumas, tad nevažiavau”,- sakė ji.
Farmacininkų agentų pasiūlymus vykti į artimąjį užsienį – Latviją, Lenkiją pašnekovė kažkodėl vadina negarbingais. „Jie norėtų mus tarsi vargetas susodinti į autobusus ir nuvežti į akvaparką Latvijoje,” – piktinosi moteris.
Klaipėdietė pripažįsta, kad uostamiesčio gydytojai šiuo atžvilgiu gyvena geriau nei jų kolegos, dirbantys Vilniuje ar Kaune. „Ten gydytojai, nors ir išrašo daug vaistų, tačiau laukiamos padėkos iš farmacininkų nesusilaukia, nes visas šias gėrybes susižeria gydymo įstaigų vadovai,” – užjautė medikė.
Gavo stalą ir kėdžių
Medikė prasitaria, kad ji, kaip šeimos gydytoja, už savo sugebėjimą pacientui įsiūlyti reikiamus vaistus yra gavusi naujas žaliuzes, rašomąjį stalą ir dvi patogias kėdes savo darbo kabinetui.
„Juk nieko tokio, kad 5-10 proc. vaistų farmacininkai skiria labdarai. Tai įprasta net užsienyje. Farmacijos kompanija skyrė ir tūkstantį litų mano vadovaujamam bendraminčių klubui. Juk patys suprantate, kad gauti lėšų visuomeninei veiklai labai sunku,” – aiškino gydytoja.
Šeimos gydytoja akcentavo, kad daugiausia „materialios padėkos” susilaukia kardiologai, pulmonologai ir profesoriai. Jiems dėkingi vaistų gamintojai ir platintojai atsidėkoja poilsinėmis kelionėmis, nauja aparatūra.
Nelegalūs vaistai?
Nepanorusi prisistatyti vienos ministerijos darbuotoja pasakojo, jog Lietuvoje egzistuoja ir tokia problema, kaip prekyba „šešėliniais” vaistais. Vaistinėse, kuriose reklamuojamos ypač didelės – 30 proc. siekiančios nuolaidos kompensuojamiems vaistams, dažniausiai prekiaujama neregistruotais vaistais.
Pirkdami akcijinius vaistus vaistinėse pacientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ant jų kartais nebūna priklijuotos kainos. Taip, anot ministerijos valdininkės, galima atskirti neregistruotus vaistus.
Norint, kad užsidirbtų gydytojas, vaistininkas ir vaisto gamintojas, būtina organizuoti visą industriją. Pasak moters, farmacijos firma ir stambūs vaistinių tinklai susitaria, koks vaistas bus proteguojamas. Gydytojui už jo išrašymą pasiūlomos dovanėlės arba konkretesnė sumelė, o tada ima veikti visas mechanizmas.
Nurodyti vaistai aktyviai reklamuojami kaip parduodami su didžiausia nuolaida, nuolat giriamos neeilinės jų gydomosios galios. Svarbiausia, jog net jei pacientui bus išrašyti kiti panašūs vaistai, vaistininkai gali pasakyti, esą tokių šiuo metu nėra, ir pasiūlyti kitą.
Galima skųstis
Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Laura Šebekienė tvirtino, jog šią sritį kontroliuoja valstybinės ligonių kasos – šios įstaigos darbuotojai analizuoja, koks gydytojas kokios rūšies vaistų išrašė. Taip pastebimos vieno ar kito vaisto protekcijos.
„Pastebėjus nepageidaujamus „atsitiktinumus” kalbamasi su gydytoju, įstaigos, kurioje jis dirba, administracija. Medikas privalo atsižvelgti ne į savo, o į paciento poreikius. Jei tam nepakanka savo sąmoningumo, motyvuoti gali gydymo įstaigos administracija. Išskirtiniais atvejais apie tai pranešama net gydytojų sąjungai, nepaklusniam medikui gresia licencijos sustabdymas”,- pasakojo L. Šebekienė.
Anot ministerijos atstovės, jei būtų pastebėta, jog medikas proteguoja vieną ar kitą farmacijos bendrovę, tai tyrimą pradėtų ir Specialiųjų tyrimų tarnyba ar ekonominių nusikaltimų tyrimo pareigūnai.
Pacientui, anot pašnekovės, visada lieka galimybė pasirinkti kitą gydytoją arba skųstis. Apie nusiskundimus dėl vaistų paskyrimo, diagnozės nustatymo galima pranešti daugeliui institucijų: gydymo įstaigos vadovui, Savivaldybei, apskrities administracijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai.
Kaip akcentuoja ministerijos atstovė, ir menkiausias nusiskundimas mediko darbu gerai veikia. Juk nemalonumų darbe niekas nenori turėti.
Reikia teirautis
Tačiau realiai kokį vaistą ir už kokią kainą jums paskirs gydytojas – jo paties sąžinės ir Hipokrato priesaikos reikalas. Neužfiksuota atvejų, kad Lietuvoje neregistruotų vaistų būtų galima įsigyti vaistinėse.
Tačiau Panevėžio rajoną neseniai drebino skandalas, kai teisėsaugininkai nustatė, jog iš Rusijos įvežtais, mūsuose neregistruotais vaistais prekiavo šio rajono kaimų bendrosios praktikos slaugytojos. Nelegalių rusiškų vaistų visi norintys gali įsigyti turgavietėse. Ne išimtis ir Klaipėdos turgavietės.
Anot medikų, pacientas savo gydytojo prieš pasiimdamas receptą turi pasiteirauti, ar jam šis vaistas tikrai reikalingas, koks jo veikimas, ar yra pigesnių ar brangesnių analogų.
Žaneta Skersytė