Teisėjų klanas Lietuvoje – išskirtinis. Jei teisėjas padaro avariją ar vairuoja mašiną girtas, eismo priežiūros pareigūnas jo nebaudžia, nes neturi teisės to daryti.
Šia privilegija savaitgalį mėgino pasinaudoti Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius. Įtariama, kad jis automobilį vairavo neblaivus.
Nebegaliojantį Kauno apylinkės teismo teisėjo pažymėjimą jį sustabdžiusiam policininkui pateikęs J.Furmanavičiaus atsisakė pūsti į alkoholio tikrintuvą.
Vairuotojas neprieštaravo, kad medicinos įstaigoje būtų paimta jo kraujo. Tyrimo rezultatai paaiškės vėliau.
Tačiau J.Furmanavičiui kraujo tyrimo rezultatai neturėtų labai rūpėti, nes jį, kaip ir kitus teisėjus, saugo dar 1994 metais priimtas įstatymas. Pasirodo, teisėjas negali būti baudžiamas už administracinius pažeidimus.
Todėl J.Furmanavičius išvengtų bausmės, net jei kraujyje būtų aptikta alkoholio. Jo elgesį svarstytų Teisėjų etikos ir drausmės komisija.
Medžiagą perduoda komisijai
Policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis apie teisėjų privilegijas kelyje vakar nebuvo linkęs kalbėti.
„Tokia tvarka. Yra įstatymas, ir mes jį vykdome. Jeigu sulaikome prasižengusį teisėją, atiduodame medžiagą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Kas daroma po to, mes nesidomime”, – „Lietuvos rytui” sakė pareigūnas.
Bausmės dydžio neatskleidžia
Ar ši komisija iš tiesų yra pajėgi deramai įvertinti teisėjo įvykdytą pažeidimą? Ar saviškiai jam bus lygiai tokie pat griežti kaip paprastam piliečiui?
Juk ataskaitos apie prasižengusius teisėjus ir jiems skirtas nuobaudas viešai neskelbiamos. Eismo priežiūros tarnyba taip pat nekaupia duomenų apie avarijas padariusius ar girtus prie vairo įkliuvusius teisėjus.
Šios komisijos pirmininko pavaduotoja Regina Pocienė atsisakė atskleisti, kaip yra baudžiami prasikaltę teisėjai.
„Negaliu pasakyti, ar tos baudos yra griežtesnės, ar švelnesnės nei paprastiems piliečiams.
Ar tai privilegija? Aš to nesvarstau. Yra toks įstatymas”, – nukirto R.Pocienė.
Teisėja įžvelgė diskriminaciją
Policijos pareigūnai nepaskyrė nuobaudos ir Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėjai Sigitai Vainauskienei, kuri gruodžio 14 dieną sostinėje automobiliu padarė nedidelę avariją.
Tačiau pati S.Vainauskienė įsitikinusi, kad ši tvarka yra ne teisėjų privilegija, o jų diskriminacija.
„Sumokėčiau kaip eismo dalyvė baudą policijai ir viskas tuo pasibaigtų. O dabar procesas gerokai užsitęs, mane svarstys etikos komisija, gal atsiras kokių nors įrašų darbo istorijoje”, – aiškino S.Vainauskienė.
Mėgino saugoti nepriklausomybę
Teismų įstatymo straipsnis, ginantis šalies teisėjus nuo administracinės atsakomybės, atsirado siekiant saugoti teisėjų nepriklausomybę.
Kartais jiems tenka nagrinėti bylas, kuriose administracine tvarka teisiamas pareigūnas.
„Pagalvokime, kas atsitiktų, jei tas pareigūnas būtų neseniai nubaudęs teisėją? Tokiu atveju kerštas ar bent konfliktas neišvengiamas”, – teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys.
Ar tokios nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, kuri skelbia, kad visi piliečiai prieš įstatymą yra lygūs?
„Šis įstatymas – diskutuotinas, ne kartą svarstytas. Šiaip jau teisėjui patekti į teisėjų etikos komisiją yra kur kas blogiau nei jį, pavyzdžiui, tyliai nubaustų kelių policininkas”, – samprotavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas.
Policininkai dirba atmestinai?
Teisėjų etikos ir drausmės komisija neretai negauna visos reikiamos medžiagos, pagal kurią galėtų deramai įvertinti kolegos nusižengimą.
Komisijos atstovų teigimu, policininkai neretai atmestinai užfiksuoja eismo įvykį, kuriame dalyvavo teisėjas.
„Policija dažnai atsiunčia dokumentus, kuriuose nebūna tinkamai užfiksuoti įvykiai.
Tada kyla klausimas: kokio dydžio prasižengusio teisėjo atsakomybė už padarytą įvykį?” – kalbėjo J.Sabatauskas.
Melagiui nuvilkta mantija
Tiesa, vieno saviškio poelgį Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra įvertinusi labai griežtai.
2004-ųjų liepos 1 dieną dėl teisėjo vardo pažeminimo iš darbo buvo atleistas Vilniaus apygardos teisėjas Giedrius Baziulis.
Užpernai sausį sukėlęs avariją Palangoje, jis policininkams sumelavo, kad niekur nedirba.
Nuslėpusiam darbovietę G.Baziuliui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nors pagal įstatymus teisėjas negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
G.Baziulio poelgis buvo įvertintas kaip žeminantis teisėjo darbą. Už tai jis neteko pareigų. Be to, jis trejus metus negalės užsiimti teisine praktika.
Gintautas Cibas