Nors iki numatyto naujos valiutos įvedimo liko tik metai, tačiau už tai atsakinga komisija posėdžiavo vos tris kartus.
Šiandien Seime prasideda neeilinė sesija, per kurią turi būti nuspręsta, ar galima keisti Lietuvos Konstituciją ir po metų šalyje įvesti Europos Sąjungos (ES) valiutą.
Vyriausybė dar praėjusių metų gegužės mėnesį nutarė sukurti Euro įvedimo Lietuvos respublikoje koordinavimo komisiją. Jos pirmininku paskirtas premjeras Algirdas Brazauskas, dviem pavaduotojais tapo finansų ministras Zigmantas Balčytis ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Į komisiją buvo įtraukti dar keturi ministrai bei Statistikos departamento direktorius.
Komisijos pavadinimas ir numatyti darbai skamba išdidžiai – „parengti planus”, „įgyvendinti priemones”, „teikti ataskaitas”, „koordinuoti veiksmus bei planus”.
Tačiau už visų biurokratinių šarvų slepiasi konkretus ir paprastas tikslas – pasistengti, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų kuo sklandesnis. Valdžia nusprendė padaryti viską, kad Lietuvoje įvedus eurą gyventojai to nepajustų taip skausmingai kaip pajuto, tarkime, Italijos žmonės.
Susirinko tik tris kartus
Tačiau panašu, kad dirbdama tokiais tempais, komisija jokių apčiuopiamų rezultatų nepasieks. Mat iki šiol ji buvo susirinkusi tik tris kartus.
Jei tokie tempai išliks ir toliau, tai iki numatytos euro įvedimo datos – 2007-ųjų sausio 1 dienos – susirinks dar kelis kartus.
Beje, tokius komisijos darbo tempus „palaimino” Vyriausybė, nustatydama, kad posėdžiai vyktų ne rečiau kaip kas tris mėnesius.
„Ekstra žinios” pasidomėjo, ką „reikšmingo” yra nuveikusi komisija per tris posėdžius.
Susirinkę rugpjūtį komisijos nariai patvirtino savo darbo reglamentą, be kurio negali dirbti nė viena save gerbianti komisija, darbo grupes, kurios turi kontroliuoti skirtingas sritis, nusprendė parengti Nacionalinio euro įvedimo plano projektą, apsvarstė, kokius įstatymus reikia pakeisti, kad būtų galima įvesti eurą ir nutarė kreiptis į parlamentą, kad šis keistų Konstituciją.
Rugsėjį komisija patvirtino Nacionalinį euro įvedimo planą ir visuomenės informavimo strategiją.
Gruodį išklausė ataskaitą ir nurodė valstybės įstaigoms, kad jos išsinertų iš kailio, bet euro įvedimo darbus paankstintų.
Regis, kad tai ir yra visi komisijos nuopelnai.
Gyventojai nusiteikę skeptiškai
Įkurti tokią komisiją valdininkai nusprendė greičiausiai dėl to, jog vis daugiau gyventojų į bendros Europos valiutos įvedimą žiūri skeptiškai.
Gyventojų nuomonės tyrimai rodo, kad vis daugiau jų skeptiškai nusiteikę prieš skubotas pastangas atsisakyti lito.
Žmonės bijo, kad brangs prekės ir paslaugos, kad jų gaunamų pajamų neužteks sumokėti už maisto produktus bei komunalines paslaugas.
Praėjusių metų spalio mėnesį atlikti tyrimai parodė, kad net 87 procentai gyventojų mano, jog Seimas turi priimti įstatymą, draudžiantį kelti kainas pasinaudojant euro įvedimu.
Tokiai pozicijai labiausiai pritaria vyresnio amžiaus, mažiausias pajamas gaunantys ir kaime gyvenantys ap-klaustieji.
Pagal interneto portalo „Delfi” užsakymą bendrovės „Spinter tyrimai” atlikta apklausa rodo, kad net 63 procentai ap-klaustųjų yra įsitikinę, jog jų finansinė padėtis įvedus eurą pablogės. Tik 31 procentas apklaustųjų mano, kad eurą Lietuva turėtų įsivesti 2007-aisiais. Dukart daugiau – net 62 procentai apklaustųjų – įsitikinę, kad po metų euro įvedimas būtų per ankstyvas.
Visuose anksčiau atliktuose gyventojų nuomonės tyrimuose nenorinčių, kad euras būtų įvestas po metų, buvo gerokai mažiau.
„Ekstra žinios”