Gausiai pasnigus klaipėdiečiai skundžiasi prastai valomomis miesto gatvėmis, tačiau kelininkai sako, jog dėl užpustytų kelių neretai kalti būna patys miestelėnai, netvarkingai paliekantys ar net kelioms dienoms pametantys savo mašinas pakelėse.
„Ši problema pastebima jau maždaug penkerius metus – sniego valymo technikai kelią kasdien užtveria apie šimtas automobilių, – vakar dienraščiui sakė už miesto gatvių priežiūrą žiemą atsakingos bendrovės „Specialusis autotransportas” direktorius Vidas Karolis. – Komunalininkams sunku pravažiuoti ne tik pietinės miesto dalies gatvėmis, bet ir centrinėmis.”
Pasak V. Karolio, Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, labai padaugėjo lengvųjų automobilių, todėl, aiškino pašnekovas, natūralu, kad jiems pastatyti ne tik kiemai, bet ir gatvės darosi per siauros.
„Tačiau tai, kad šiandien bemaž kiekviena klaipėdiečių šeima turi po automobilį ar net po du – ne pagrindinė bėda, – pabrėžė V. Karolis. – Mūsų galvos skausmas – vairuotojai, žiemą savo automobilius pastatantys kone viduryje gatvės. Dalis jų mašiną palieka užimdami dvi stovėjimo vietas.”
Tai, kad gyventojų automobiliai trukdo komunalininkams valyti gatves, dienraščiui patvirtino ir Klaipėdos VPK Patrulių rinktinės I kuopos vadas Kęstutis Mitkus.
„Įstatymai leidžia nutempti neleistinoje vietoje pastatytą automobilį, tačiau vilkikai neturi jokių šansų patekti į kiemus, sausakimšus transporto priemonių, – komentavo pareigūnas.
– Kai kuriose gatvėse pastatyti ženklai, nurodantys, kuriomis dienomis ar valandomis galima statyti automobilius, tačiau dauguma vairuotojų jų nepaiso. Tokius pažeidėjus galime pagąsdinti tik administracinio poveikio priemonėmis – baudomis nuo 100 iki 150 litų.”
K. Mitkus sakė, kad neretai valyti gatves trukdo ir tvarkingai pastatytos mašinos.
„Tuomet skambinama mums. Atvykę į vietą pagal valstybinius numerius nustatome savininką ir paprašome, jog šis patrauktų automobilį, – aiškino pareigūnas. – Mašinų statymas žiemą – labai opi problema. Komunalininkai bei policija vieni jos neišspręs, reikia, jog vairuotojai gerbtų vieni kitus ir būtų geranoriški.”
Jūratė Mazajeva