Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus specialistai svarsto, ar Panevėžio teritorinis skyrius dirba idealiai, ar Panevėžio krašto ligoniai tiesiog nenori skųstis.
Prieš pusmetį įsigaliojusi nauja neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarka visoje šalyje sukėlė nemažą ligonių nepasitenkinimą.
NDNT sprendimų kontrolės skyrius jau pirmaisiais mėnesiais buvo užverstas skundais. Šio skyriaus specialistai pakeitė maždaug trečdalį apskųstų teritorinių tarnybos skyrių sprendimų.
Tačiau jiems beveik neteko sukti galvos dėl Panevėžio neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtų sprendimų.
„Nuo liepos 1 dienos, kai įsigaliojo nauja neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarka, iš Panevėžio gautiems skundams suskaičiuoti užtenka vienos rankos pirštų. Palyginti su kitais miestais, tai stebėtinai mažai”, – „Panevėžio rytui” sakė sprendimų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Grinienė.
Netenkina mažesnės išmokos
„Panevėžio rytas” rašė, kad nuo praėjusių metų liepos 1 dienos ligoniams nebenustatomos invalidumo grupės. Darbingo amžiaus žmonėms nustatomi darbingumo lygiai, vaikams iki 18 metų – neįgalumas, o pensininkams – specialieji poreikiai.
Darbingumo lygis išreiškiamas procentais. Jei žmogui nustatomas iki 25 procentų darbingumo lygis, jis laikomas nedarbingu, jei 30-55 procentai – iš dalies darbingu, jei 60-100 procentų – darbingu. Kuo didesnis darbingumo laipsnis, tuo mažesnės darbingumo netekimo išmokos.
Pasak sprendimų kontrolės skyriaus specialistų, žmonės dažniausiai nepatenkinti, kad, nustačius darbingumo lygį, jie netenka dalies išmokų, kurias gaudavo turėdami invalidumo grupes. Yra ir tokių, kurie mano esantys darbingesni nei buvo nustatyta.
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikiančios NDNT sprendimų kontrolės skyrius konstatavo, kad teritoriniai skyriai iš tiesų dažnai klysdavo nustatydami darbingumą.
Dabar, kai medikai įgavo daugiau patirties, klaidų sumažėjo.
Paburnoja, bet neskundžia
NDNT Panevėžio skyriaus vadovė Violeta Bogdanavičienė, paklausta, ar mano, kad jiems pavyko pirmąjį blyną iškepti neprisvilusį, atsakė, jog stengėsi kuo objektyviau įvertinti paciento sveikatos būklę.
Kita vertus, gydytoja neslėpė, kad nepatenkintųjų buvo ir yra, tačiau priimtų sprendimų jie neskundė.
V.Bogdanavičienės manymu, naujoji neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarka yra socialiai teisingesnė nei invalidumo grupių nustatymas. Dabar esą galima objektyviau įvertinti žmogaus galimybes dirbti, gauti socialines išmokas, medicininės ir profesinės reabilitacijos paslaugas.
„Dabar gydytojai privalo detaliau ištirti pacientą prieš siųsdami jį ekspertizei. Be to, nustatydami darbingumo lygį, atsižvelgiame ne tik į žmogaus sveikatos būklę, bet ir jo profesiją”, – kalbėjo NDNT Panevėžio skyriaus vadovė.
Nuo liepos 1 dienos į ekspertizės komisiją kreipėsi apie 2 tūkstančius žmonių. Specialistai pastebėjo, kad padaugėjo darbingo amžiaus, tačiau jau daug metų niekur nedirbančių gyventojų.
Paskutinė instancija – teismas
Ne visi žmonės, nepatenkinti NDNT tarnybos teritorinių skyrių priimtais sprendimais, susigaudo, kur turėtų kreiptis.
Pirmoji institucija – minėtasis NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyrius. Jei netenkins ir jo priimtas sprendimas, galima kreiptis į prie tos pačios ministerijos veikiančią Ginčų komisiją. Jei ir šios institucijos sprendimas pasirodys neteisingas, tuomet – į teismą.
Inga Smalskienė