Pilkas ir nykus pastatas tapo mielesnis ir žiūrovams, ir artistams
Po užpernai prasidėjusio remonto „Girstučio” kultūros ir sporto centras vėl pakvietė lankytojus. Čia juos pasitiko pagražėjusi salė, šviesesnės vestibiulio sienos, ryškesnės lempos ir šiuolaikiškai atrodantys tualetai.
Savivaldybė skyrė lėšų remontui
Kauno miesto savivaldybė du kartus skyrė lėšų centro remontui. Užpernai miesto Savivaldybė „Girstučio” remontui davė 800 tūkstančių litų. Už šiuos pinigus buvo sutvarkytas stogas, rekonstruota šiluminė sistema, pakeisti langai. Pernai miestas atseikėjo dar 350 tūkstančių litų kultūros renginių salės ir kitam remontui.
Anot „Girstučio” kultūros ir sporto centro direktoriaus Mindaugo Skvarnavičiaus, ir šių pinigų užteko, kad pastato erdvės įgytų malonesnę išvaizdą.
„Žinoma, negalėjome padaryti visko, bet dabar rūmai jau atrodo visiškai kitaip. Tikiuosi, kad po truputį pavyks atnaujinti kiekvieną jo kampelį”, – sakė direktorius, vakar rengęsis iškilmingam rūmų atidarymui po remonto.
Spalvingiau ir šviesiau
Patekus į pagrindinę fojė į akis krenta viršuje persiko spalva perdažytos sienos. Tačiau pirmojo aukšto lygyje esančios sienos iš pilko dolomito lentelių nekeistos.
„Jos yra priderintos prie pilko marmuro. Šių sienų dažyti mums niekas nepatarė. Meras Arvydas Garbaravičius man net pasakė, kad būčiau išjuoktas, jeigu sugalvotume nudažyti akmenį”, – sakė M.Skvarnavičius.
Lubos perdažytos taip pat malonia, ne visiškai balta spalva. „Su jomis turime vargo. Matote, lubos pagamintos iš kelių karnizų eilių, yra labai aukštai, todėl sunku pakeisti šimtą lempų. Kai aš paklausiau to projekto autoriaus, jis neturėjo ką man atsakyti. Lempos nebuvo keistos dešimt metų, tačiau dabar įsukome naujas”, – pasakojo direktorius.
Renginių salė smarkiai pasikeitė
Anot M.Skvarnavičiaus, rūmų salės scena buvo remontuojama pirmą kartą per 30 metų. „Scena peršlifuota, senos lentos pakeistos, nudažytos juodai, kaip reikalaujama visuose šiuolaikiniuose teatruose”, – sakė jis.
Salės kėdės buvo išmontuotos ir suremontuotos. „Pakeistas porolonas, gobelenas. Dabar jos sodriai raudonos spalvos, anksčiau buvo šviesiai rudos. Palikome ąžuolinėmis lentelėmis iškaltas sienas, tik išdrįsome jas nulakuoti tamsesne spalva. Atrodo, kad neapsirikome. Pakeitėme lempas, ant sienų įrengėme šviestuvus, kuriuos patys pasigaminome iš metalo juostų. Kol kas niekas nepeikė. Grindys išklotos kilimine danga. Įrengtas nuvažiavimas neįgaliųjų vežimėliams. Dabar čia jau ne gėda žmones pakviesti”, – sakė M.Skvarnavičius.
Scenai trūksta geros garso ir šviesos įrangos. Direktorius sakė jau radęs rėmėją naujai uždangai pasiūti. „Jis skirs 20 tūkstančių įsigyti keliems šimtams metrų medžiagos, kuri jau užsakyta”, – sakė M.Skvarnavičius.
Taip pat suremontuoti grimo kambariai, įrengtas ryškesnis apšvietimas. Tačiau artistus užkulisiuose vis dar pasitiks koridoriai apsilupusiomis sienomis.
Siekiama svarbaus statuso
Pernai buvo pristatytas „Girstučio” kultūros ir sporto centro investicinis rekonstrukcijos projektas. Jį parengusios viešosios įstaigos „Nacionalinių projektų rengimas” (NPR) pardavimų direktoriaus Nerijaus Juškaičio teigimu, pastatui visiškai rekonstruoti reikia 11 milijonų litų.
Už šią sumą būtų suremontuotas 50 metrų ilgio ir 8 takelių baseinas, įrengtas 25 metrų ilgio sportininkų apšilimo baseinas ir vandens pramogų parko infrastruktūra. Manoma, kad po šių investicijų centras taptų vienintelis Baltijos šalyse, atitinkantis tarptautinių vandens sporto šakų varžybų reikalavimus. Taip pat siūloma įrengti poilsio zoną, persirengimo ir pagalbines, administracines, buitines bei kitas patalpas, kuriose įsikurtų kavinės, būtų rengiamos konferencijos.
Įrengus vandens pramogų parką, jau per pirmuosius metus tikimasi sulaukti 30 tūkstančių lankytojų. Atnaujintas objektas per metus galėtų gauti 1,9 milijono litų pajamų, jame būtų įkurta 40 naujų darbo vietų.
„Svarbiausia – gauti nacionalinės svarbos objekto statusą, nes tai leistų pritraukti lėšų iš ES struktūrinių fondų”, – sakė N.Juškaitis.
„Neabejoju, kad šis objektas gaus nacionalinės svarbos objekto statusą. Lietuvoje kito panašaus baseino neįmanoma greitai pastatyti. 50 metrų ilgio baseinus dar turi Alytus ir Vilnius, tačiau ten negalima įrengti apšilimo baseinų”, – mano M.Skvarnavičius.
Dainoras Lukas