Grandioziniai miesto politikų užmojai bliūkšta kaip spalvoti balionai
Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė pareikalavo, kad Kauno miesto vadovai panaikintų lapkritį priimtą Tarybos sprendimą dėl finansinių paslaugų viešojo pirkimo, nes jis prieštarauja įstatymams. Artimiausiame posėdyje jis turėtų būti panaikintas.
Šią kadenciją miesto vadovai nuolat ieško būdų, kaip gauti pinigų, apeinant nustatytą skolinimosi limitą. Tačiau dažniausiai viskas baigiasi tik skambiais pažadais. Bandymai manipuliuoti koncesija sudomino ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Pritarė be diskusijų
„Kauno dienos” žiniomis, po mistišku „finansinių paslaugų” terminu kai kurie miesto politikai pabandė „paslėpti” apie milijardą litų, kurie būtų skirti strateginiams projektams įgyvendinti.
Dar praėjusiais metais kilo įtarimų, kad Savivaldybė, bandydama apeiti nustatytą skolinimosi limitą, pažeidžia įstatymus.
Ekonomikos departamento direktorius Alvydas Gineitas pristatydamas sprendimo projektą pripažino, kad toks finansavimo modelis Lietuvoje iki šiol nebuvo taikomas, tačiau Europoje – tai ne naujiena.
Keisčiausia, kad milijardo vertės sprendimo projektui Kauno politikai pritarė be jokių diskusijų. Tik po balsavimo kai kuriems miesto Tarybos nariams kilo elementarus klausimas – „už ką nubalsuota”.
Pasak Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje R.Noreikienės, iškart kilo įtarimų, kad miesto Tarybos sprendimas pažeidžia įstatymus, todėl ji kreipėsi į Finansų ministeriją.
Pasigedo Savivaldybės kontrolieriaus išvadų
Miesto Tarybai atsiųstame oficialiame Vyriausybės atstovės rašte užsimenama, kad Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis Savivaldybės finansinių išteklių sąrašas. Būtent iš šių šaltinių Savivaldybė ir gali finansuoti strateginiame plane numatytus projektus.
Vienas finansinių šaltinių – paskolos. Tačiau Savivaldybės negali peržengti Seimo patvirtinto skolinimosi limito. Pasak R.Noreikienės, Kauno politikų bandymas apeiti šią nuostatą pažeidžia įstatymus.
Vyriausybės atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad miesto Tarybos sprendime remiamasi ir Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsniu, tačiau nenurodoma konkretaus punkto. Šiame straipsnyje kalbama apie savivaldybių tarybų kompetenciją.
Teoriškai būtų galima spėti, kad Kauno politikai vadovavosi 22 punktu, kuriame numatyta galimybė naudotis bankų kreditais ir kitais finansiniais šaltiniais. Tačiau šiame punkte įvardytos ir dvi konkrečios sąlygos – neviršyti skolinimosi limito ir turi būti gauta Savivaldybės kontrolieriaus išvada. Kauno politikai šias nuostatas ignoravo.
„Suprantu, kad politikai ieško finansinių šaltinių, norėdami įgyvendinti kuo daugiau projektų, tačiau įstatymai galioja visiems”, – teigė R.Noreikienė.
Pateikė savus argumentus
Ekonomikos departamento direktorius A.Gineitas vakar gavo Vyriausybės atstovės raštą. „Iš esmės jame teigiama, kad savivaldybėms nustatyti skolinimosi limitai. Tai mums tikrai nėra naujiena. Rengdami sprendimą dėl finansinių paslaugų pirkimo iškart atkreipėme politikų dėmesį, kad leistinos skolinimosi limito ribos nebus peržengtos. Šis sprendimas tik sudaro galimybę ieškoti lėšų Strateginiame plane numatytiems projektams įgyvendinti. Visi tolesni žingsniai būtų derinami su miesto Taryba”, – teigė direktorius.
A.Gineitas mano, kad Vyriausybės atstovė supainiojo finansavimo modelius. „Finansavimo šaltiniai ir finansavimo paslaugos – tai nėra vienas ir tas pats. Įgyvendindami projektus mes ne tik ieškome tiesioginių paskolų. Konkretus pavyzdys – koncesija”, – sakė Ekonomikos departamento direktorius.
Jis nesiryžo prognozuoti miesto politikų tolesnių žingsnių. „Jeigu šis klausimas bus svarstomas, bandysime pateikti savo argumentus. Pagrindinis mūsų tikslas – ieškoti būdų, kaip įgyvendinti Strateginį planą. Kol kas kitų alternatyvų nematome”, – tvirtino A.Gineitas.
Kas formuoja miesto strategiją?
Pernai patvirtintas Kauno strateginis planas jau sukėlė nemažai diskusijų. Net kai kurie politikai pripažino, kad jis per daug optimistinis.
Be to, pagrįstų abejonių kelia ir prioritetinių projektų nustatymo tvarka. Viskas svarstoma Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijoje, kuriai vadovauja mero patarėjas Algirdas Avižienis. Miesto Taryba prioritetinių projektų sąrašo netvirtino.
„Jau dabar matome, kad Strateginis planas per daug optimistinis. Kai kurie į jį įtraukti investiciniai projektai kelia abejonių dėl savo svarbos. Pavyzdžiui? Kad ir Kauno intermodalinis terminalas. Manau, kad šis projektas pirmiausia turėtų būti finansuojamas privačių investuotojų. Taip pat stebina, kad Strateginio plano prioritetus nustato komisija, o ne miesto Taryba”, – sakė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Andrius Kupčinskas.
Bene didžiausią įtaką Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijoje, be mero patarėjo A.Avižienio, turi miesto Tarybos narys Gediminas Petrauskas. Būtent jis aktyviai bendradarbiauja su „Deutsche bank” atstovais. Neoficialiuose pokalbiuose, kai kurie politikai užsiminė, kad būtent šis ir vienas Londono bankų pretenduoja Kaunui teikti „finansines paslaugas”.
Daug pažadų – mažai darbų
Kauno miesto vadovai nuo kadencijos pradžios mieste žada daug permainų. Tačiau kadencija eina į pabaigą, o konkrečių darbų beveik nėra. Sporto rūmų Nemuno saloje investuotojai nėra aiškūs. Vienybės aikštės požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektus taip pat gaubia migla.
Skandalingoji švietimo įstaigų koncesija taip pat subliūško. Nepaisant skambių miesto vadovų pažadų, paaiškėjo, kad Kaunas neturi tiek lėšų, kad galėtų koncesininkui atsiskaityti už visų mokyklų remontą. Dar vienas skambus „Technopolio” projektas taip pat dūla valdininkų stalčiuose.
Šios kadencijos politikai gali pasigirti nebent tik atstatyta Prisikėlimo bažnyčia, naujais autobusais ir suremontuotu Aleksoto tiltu.
Palikta landa korupcijai?
Kauno savivaldybės bandymai ieškoti kitų finansavimo šaltinių jau sulaukė ir centrinės valdžios dėmesio. Seimo Antikorupcinė komisija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų Kauno ir Vilniaus švietimo įstaigų koncesijų konkursų sąlygas ir atsakingų tarnautojų veiksmus.
Parlamentarai taip pat prašo STT pareigūnų, kad jie atliktų Koncesijos įstatymo antikorupcinį įvertinimą. Kilo įtarimų, kad organizuojant koncesijos konkursus sudaromos sąlygos korupcijai.
Arūnas Andriuškevičius