Netrukus turėtų būti patvirtinta šių metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąmata. Pagal ją šiems metams planuojamos 161 milijono litų investicijos į uosto vystymą.
Paprastai sąmata, kur numatomos Uosto direkcijos pajamos ir išlaidos, tvirtinama dar prieš prasidedant metams.
Šiemet sąmata tvirtinama vėliau, nes susisiekimo ministras paprašė, kad prieš tvirtinant ją būtų įvertintas praėjusių metų likutis.
Pernai Uosto direkcija planavo 150 milijonų litų investicijas. Iš planuotų pinigų nepavyko panaudoti apie 30 mln. litų. Pagrindine priežastimi tapo vėluojančios 82-89 krantinių rekonstrukcijos, laivybos kanalo gilinimas, uosto geležinkelių perdavimas Lietuvos geležinkelių bendrovei.
Nors iki metų pradžios nebuvo patvirtinta sąmata, tačiau, kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas, problemų nekyla. Yra patvirtintas Uosto direkcijos strateginis 3 metų veiklos planas, pagal kurį uoste vykdomi darbai.
Šiemet Uosto direkcija yra numačiusi pradėti arba toliau rekonstruoti krantines nr. 66, 67, 82-89, 105,106, 118, 119, 142. Taip pat numatyti didelės apimties gilinimo darbai prie 82-89, 119, 142 krantinių. Vykusius gilinimo konkursus laimėjo bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika”, kuri vasarį turėtų baigti gilinti uosto laivybos kanalą.
Taip pat šiemet iki vasaros Uosto direkcija numato įsigyti du nedidelius laivus – locmaninį katerį ir narų botą. Šiemet Kopgalyje planuojama pastatyti ir laivų eismo tarnybos bokštą. Jo statybai numatytas vienas milijonas litų ir dar tiek pat naujai įrangai įsigyti. Pradžioje buvo planuojama, kad bokšte bus laivų eismo tarnybos patalpos ir apžvalgos aikštelė. Tačiau pasirinktas kukliausias variantas. Bokštas bus skirtas tik iškelti antenoms ir radarams, o laivų eismo tarnybos operatorių patalpos bus kitur. Dabartinis šiaurinėje uosto dalyje esantis laivų eismo tarnybos bokštas, kur yra ir Uosto kapitono tarnyba, iš visų pusių jau yra apsuptas krovos terminalų.
Šiemet planuojama parengti ir valčių prieplaukos prie Kuršių marių statybos projektą. Jį Uosto direkcija įsipareigojo pastatyti mainais su miesto savivaldybe už senąją prieplauką. Smeltės pusiasalyje esanti senoji nebaigta statyti valčių prieplauka reikalinga uosto užteršto grunto sandėliavimo aikštelei. Ji taip pat turėtų būti pradėta statyti šiemet. Grunto aikštelės statyba įstrigo dėl užsitęsusių žemės nuosavybės reikalų derinimų. Šiai aikštelei pinigai skiriami pagal Pasaulio Banko paskolą, kuri naudota ir uosto bangolaužiams rekonstruoti.
Ar įvairios nenumatytos kliūtys ir šiemet, kaip pernai, nesutrukdys įvykdyti gana optimistinių investicijų planų? S.Dobilinskas mano, kad šiemet yra labai realu uoste panaudoti planuojamas investicijas. Kiek daugiau neaiškumų dėl krantinės nr. 66. Šiuo metu atliekami jos projektavimo darbai. Statybų pradžia prie šios krantinės priklausys nuo to, kaip greitai pavyks tuos projektus suderinti.
Pagal susitarimą su savivaldybe su uosto veikla susijusioms miesto reikmėms šiemet ketinama skirti vieną milijoną litų. Planuojama tvarkyti Dariaus ir Girėno, Perkėlos gatves, įrengti pėsčiųjų viaduką, skirtą ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams, invalidų vežimėliams, per geležinkelį ties „Klaipėdos nafta”. Viaduko reikia tam, kad iš Švyturio gatvės į Melnragę einantis žmonės galėtų saugiai kirsti į uosto šiaurinę dalį einančias net kelias geležinkelio atšakas.
Taip pat šiemet Uosto direkcija yra numačiusi 3,6 milijono litų gyventojams iš uosto rezervinių teritorijų iškeldinti. Iš viso uosto rezervinėse teritorijose yra 70 butų, kur gyvena 210 žmonių.
Vidmantas Matutis