Krantinių likimas spręsis teisme

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos naudojamos 7-a, 8-a ir 9-a krantinės jau seniai tapo galvos skausmu tiek šiai kompanijai, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO) valdančio koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys kritikavo Uosto direkciją, kad ši nieko nedaro, jog būtų ištaisytas brokas minėtose krantinėse ir jos būtų pagilintos iki 14 metrų.

Istorija dėl tų krantinių rekonstrukcijos prasidėjo dar 1998 metais. Pagal belgų kompanijos „Haecon“ projektą kita belgų kompanija „Hydrosoil Service“ už 30 milijonų litų rekonstravo šias krantines Klaipėdos uoste neįprastu būdu. Į krantinių grunte tam tikra tvarka išdėstytus gręžinius aukšto slėgimo būdu buvo purškiami betono mišiniai taip suformuojant krantinių konstrukciją iš kolonų. Kai darbų priėmimo aktas jau buvo pasirašytas, paaiškėjo, kad prie rekonstruotų krantinių, kurių bendras ilgis 550 metrų, negalima gilinti iki numatyto 14 metrų gylio, nes kietame moreniniame grunte kolonos nesusiformavo taip kaip buvo numatyta.

Buvo sudaryta Lietuvos mokslininkų komisija. Su projektuotojais ir darbų rangovais iš Belgijos sutarta, kad jie atliks tyrimus. Tačiau vėliau belgai nebesutiko atlikti tyrimo, atsisakė pripažinti ir broką, teigdami, kad prie krantinių galima gilinti iki projektinio gylio.

Tuomet pagal minėtų mokslininkų rekomendacijas ir belgų kaip suinteresuotos pusės pateiktą programą tyrimus atliko bendrovė „Rapasta“, Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos inžinierių sąjunga. Pagal tų tyrimų išvadas dalis minėtų probleminių krantinių pagilinta iki 13 metrų. Mažesnis gylis paliktas tik prie 9-os krantinės, kur akivaizdžiai per silpna šuntinė sienelė. Tai, kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas, leido Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) priimti didesnius laivus, užtikrino nenutrūkstamą darbą, kol buvo rekonstruojamos 5-a ir 6-a krantinės.

Priimti sprendimą gilinti iki 14 metrų kol kas niekas nesiryžta. Nors, pavyzdžiui, KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas, kuris tuo metu, kai belgai rekonstravo minėtas krantines, vadovavo Uosto direkcijai, tikino, kad prie tų krantinių reikia gilinti. Jei krantinės 8 metus stovėjo ir nieko su jomis neatsitiko, ir toliau nieko neatsitiks. Net jei po gilinimo krantinės ir nugriūtų, už jas turėtų atsakyti belgai. Rekonstruotos krantinės yra apdraustos, jų draudimo laikas baigiasi 2008 metais. Dėl tos priežasties, kaip mano V.Greičiūnas, ir reikėtų, kad kuo greičiau prie krantinių būtų pagilinta iki 14 metrų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirinko kitokį problemos sprendimo būdą. Ji kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašo iš belgų kompanijos „Hidrosoil Service“ priteisti patirtus nuostolius. Ieškinį teismas, kaip teigė S.Dobilinskas, priėmė pernai lapkritį, o atsiliepimus ketina pateikti šiemet sausį.

„Šiandien nė viena institucija iki galo nėra pasakiusi, ar tos krantinės blogos ir ar galima prie jų gilinti. Teismas duos teisinį įvertinimą ir jau galėsime spręsti, ką toliau daryti“, – sakė S.Dobilinskas.

Ar įsivėlus į ilgus teisinius ginčus nepasibaigs draudimo laikas? Pasak S.Dobilinsko, draudimo sąlygos yra tokios, kad Uosto direkcija ir taip nieko negautų, jei krantinės nugriūtų. Pinigus gautų belgų kompanija, kuri turėtų pašalinti griuvenas ir atstatyti krantines. Tiesa, Uosto direkcija papildomai yra apdraudusi krantines kaip turtą, ir, įvykus avarijai, gautų sutartyje numatytą savo dalį.

Praėjusių metų rudenį prie minėtų uosto probleminių krantinių buvo sąnašų. Dabar jos jau išvalytos. Šią savaitę uosto tarnybos turėjo spręsti, kokios maksimalios gramzdos laivai gali švartuotis prie tų krantinių. Bet kuriuo atveju negali švartuotis laivai su didžiausia šiaurinėje dalyje leidžiama 12,5, o išimtinais atvejais 13 metrų gramzda. Negalėdama priimti didžiausių laivų KLASCO patiria nuostolių.

Vidmantas Matutis

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.