Mokytis niekada nevėlu

Tolstant į praeitį datai, kai gautas aukštosios mokyklos diplomas, dažnam ima stigti būtinų profesinių žinių ir įgūdžių. Juk šių dienų gyvenimo tempas greitina konkurenciją, kuri nesigaili atsiliekančiųjų.

Štai todėl vis populiaresnė tampa suaugusiųjų švietimo sistema, kad norintieji galėtų nuolat ir be kliūčių siekti aukštesnio išsilaivinimo, kelti savo kvalifikaciją. Be to, įvairiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, kartais studijuojant tenka daryti ilgesnę pertrauką.

Tačiau po kurio laiko, vėl atsiradus galimybei, norėtųsi tęsti studijas. Kaip tai padaryti priimtinu ir tinkamu laiku bei kokiomis formomis? Apie tai mintimis su „Lietuvos žinių” skaitytojais noriai dalinasi Vilniaus Mykolo Romerio universiteto Tęstinių ir Nuotolinių studijų centrų direktorės Vida Komičienė ir docentė Lina Juškevičienė…

– Kiek laiko veikia Tęstinių studijų centras?

– 2000 metais kaip struktūrinis universiteto padalinys buvo įkurtas Kvalifikacijos kėlimo centras, prieš metus gavęs Tęstinių studijų centro (TSC) pavadinimą, – pasakoja šio centro vadovė Vida Komičienė. – Jis atviras visoms visuomenės grupėms, nepriklausomai nuo to, ar žmogus yra baigęs aukštąją mokyklą. Siūlome profesinės kompetencijos studijas, per kurias abiturientai gali pasitikrinti, ar yra tinkami studijuoti mūsų universitete. Jiems papasakojama, kas tai yra teisininko profesija, koks turi būti žmogus, pasirengęs šiam darbui.

Pas mus gali studijuoti ir „trečio amžiaus” klausytojai – tai yra žmonės, pekopę per 50 metų. Dar turime perkvalifikavimo studijas, skirtas valstybės tarnautojams. Tai įvairūs trumpieji kursai, trunkantys nuo 8 iki 40 akademinių valandų. Yra keturios pagrindinės kryptys: profesinės kompetencijos, modulinės – kaupiamosios, perkvalifikavimo ir trečiojo amžiaus universiteto studijos. Jos skirstomos į porą šimtų studijų krypčių – programų.

– Kuo, pavyzdžiui, grindžiamos „Neigiamų socialinių reiškinių prevencijos studijos”?

– Jos skiriamos tiems, kurie dirba su paleistaisiais iš įkalinimo įstaigų. Tai sumanumo ir kantrybės reikalaujantis darbas, kad tie klydę ir atlikę bausmę žmonės vėl adaptuotųsi visuomenėje. Visą rudenį turėjome bendrą projektą su Darbo birža ir visais jos teritoriniais padaliniais, kad būtų apmokyti tarnautojai, dirbantys su asmenimis, išleistais iš įkalinimo įstaigų. Pastariesiems, kaip žinoma, būna labai sunku įsidarbinti. Minėto pobūdžio studijos priklauso užsakomųjų kategorijai, kurioje dar yra teisės, vadybos, informacinių technologijų, kalbos kultūros, užsienio kalbų ir kitos programos.

– Kiek metų jauniausiajam ir vyriausiajam amžiumi tęstinių studijų studentui?

– Jauniausiųjų gali būti ne vienas, ir jų amžius skiriasi net ne mėnesiais, o savaitėmis. Vyriausiajam mūsų studentas yra 75 metų. Tai vilnietis Jonas Karašauskas, jau pustrečių metų pas mus nuotolinių kaupiamųjų studijų būdu studijuojantis teisę ir valdymą. Pirmąjį aukštąjį mokslą – pramonės ekonomiką Vilniaus universitete – jis baigė 1964 metais. Ponas Jonas sako, kad mokytis niekada nevėlu. Jis tikrai įdomus pašnekovas, labai energingas žmogus.

– Ką reiškia mokytis nuotoliniu kaupiamuoju būdu?

– Tai viena naujausių studijų formų, kurią turime antrus metus. Į šias studijas priėmėme per tris šimtus klausytojų, kurie savo mokymąsi planuoja ne vieniems metams ir pagal tai išsidėsto pasirinktus modulius, kad pasiektų magistro laispsnį. Bakalaurų nerengiame, nes priimame jau baigusiuosius bakalauro studijas. Bet visoms kitoms trumposioms ar perkvalifikavimo studijoms nebūtina turėti bakalauro diplomą. Štai ir dabar turime 200 valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų, kurie pas mus kelia kvalifikaciją.

– O kaip apmokėti tęstines studijas?

– Vieno kredito kaina šiais mokslo metais yra 85 litai. Jeigu perkvalifikavimui reikia 40 kreditų, tai žmogus pasiplanuoja, per kiek laiko gali juos apmokėti, ir tos studijos yra atitinkamai paskirstomos. Pavyzdžiui, magistro laipsniui pasiekti reikia surinkti 60 kreditų.

Į klausimą, kokia yra nuotolinių studijų esmė, docentė Lina Juškevičienė atsakė:

– Nuotolinių studijų paskirtis – atverti kryptingo mokymosi galimybes asmenims, kurie dėl laiko stokos ar kitų priežasčių negali pasirinkti įprastų, daugelį šimtmečių aukštojoje mokykloje organizuojamų tradicinių studijų. Mykolo Romerio universitete nuotolinių studijų metu mūsų studentai aprūpinami tinkama mokomąja medžiaga, su kuria jie gali mokytis patogiu laiku, tempu ir patogioje vietoje. Studentai pasirenka kokią nori mokomosios medžiagos formą – spausdintinę, internetinę, kompaktinius diskus, garso arba vaizdo kasetes.

– Ar tai visiškai nauji mokymo principai, ar tik tradicijų perėmimas iš ankstesnio neakivaizdinio mokymosi? Kodėl reikėjo pavadinti nuotolinėmis studijomis?

– Neakivaizdinės studijos yra vienas iš nuotolinių studijų būdų. Neakivaizdininkai studentai labai retai atvažiuoja į sesijas, o nuotolinės studijos vyksta nuolat, ypač atsiradus internetui. Tiesa, nepamirštame rengti ir gyvus susitikimus su savo studentais – organizuojame vasaros mokyklas. Yra nuoseklios ir nenuoseklios nuotolinės studijos.

– Kuo jos skiriasi?

– Nuosekliųjų studijų atveju žmogus stoja į programą ir žino, kad ją baigęs gaus diplomą. O pasirinkdamas nenuosekliąsias studijas jis stoja į kiekvieną kursą atskirai.

– Išeitų, kad nenuosekliosios studijos yra panašios į kvalifikacijos kėlimą?

– Panašumo esama. Mes kaip tik ir bandom organizuot kelių tipų studijas. Kreditines, kur jungiasi į atskiras programas, bet studentas turi galimybę rinktis. Štai turime penkis fakultetus, ir kiekviename jų yra dėstoma kokia nors teisės disciplina. Tarkime, studentas pasirinko Europos Sąjungos teisę, tai kitame fakultete, jeigu tik yra žodis teisė, jam vis tiek disciplina bus užskaityta, nes jis išlaikė teisės kursą. Žodžiu, stengiamės žymiai lanksčiau žiūrėti į kreditų užskaitymą. Dar turime švietėjiškas studijas, kai žmogus tiesiog siekia gilinti savo žinias, jis tik pageidauja konsultacijų, informacijos, bet ne kokio nors pažymėjimo.

– Ar jums teko susipažinti su kitų valstybių praktika šioje srityje?

– Užpernai lankiausi Atvirąjame universitete (Didžiosioji Britanija, Milton Keneys), kurio veikla iš dalies grindžiama nuotolinių studijų technologijomis. Jų studijos atviros visiems – net ir žmonėms, neturintiems vidurinio mokslo atestato. Tada studijuojantiesiems sudaromos sąlygos studijuoti įžanginius kursus, leidžiančius įsitikinti, ar užteks jėgų tolesnėms studijoms. Sukuriamos tokios sąlygos, kad kuo platesniems visuomenės sluoksniams būtų prieinamas aukštasis mokslas. Panašios politikos laikomasi ir Nyderlandų Atvirąjame universitete (Nyderlandai, Herleen), kuriame teko pernai lankytis tarptautinės konferencijos metu. Nors abiejuose universitetuose studentai studijuoja pagal studijų programas, bet turi galimybių rinktis ir įvairius kursus.

– Deja, studentams patogus internetas tampa ir didžiausiu virtualiu sąvartynu. Reikia labai save drausmint, kad nenuklystum į lankas, tiesa?

– Dėstytojas turi studentams parinkti tokias temas ir nuorodas internete, kad jie pernelyg ilgai ir toli neklaidžiotų. Pagal patvirtintus Nuotolinių studijų kokybės užtikrinimo standartus studijuojantiesiems iš anksto parengiamas mokomosios medžiagos paketas. Remiamės moksliniais tyrimais, kad per vieną valandą žmogus vidutiniškai gali išstudijuot keturis puslapius. Tad rengdami mokomąją medžiagą ir organizuodami studijas žiūrime, kad nebūtų medžiagos apimtys didesnės už studento fizines galimybes. Tokiu būdu tampa lengviau dirbti ir dėstytojui ir studentui.

– Kaip galima įstoti į Jūsų universiteto nuotolines studijas?

– Visų pirma reikia pasirinkti studijų tipą: pagrindines (bakalauro), antrąsias (magistro) arba šviečiamąsias. Tuomet galima išsirinkti pageidaujamus studijuoti dalykus ir užsiregistruoti internetu, užpildant prašymo formą. Užsiregistravus nurodytu adresu bus išsiųstas registracijos kvitas, kurį reikės apmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po registravimo į grupę bei prašymo forma. Registravimas į kursus vyksta nuolat, kurso data nustatoma surinkus klausytojų grupę arba pagal kitus pageidavimus. Kai internete paskelbiami priimtųjų sąrašai, jiems telieka sudaryti studijų sutartį su universitetu bei apmokėti pasirinktų kursų studijas pagal veikiantį kainoraštį (nurodoma internetiniame universiteto puslapyje – http://www.mruni.lt).

Povilas Sigitas Krivickas