Kokie reikšmingi įvykiai sudrebins ir formuos Klaipėdos kultūrinį gyvenimą 2006-aisiais metais? Ko laukti ir tikėtis teatro, muzikos, dailės mėgėjams? Kokios šventės džiugins miestelėnus ir svečius?
Iš šiuos klausimus atsako Klaipėdos kultūrinių įstaigų vadovai, renginių organizatoriai.
60-mečiui – „Eglės – žalčių karalienės” atgimimas
Klaipėdos dramos teatras šiemet švenčia 60-metį. Jubiliejiniai metai, pasak teatro vadovo Gedimino Pranckūno, bus kaip niekad įtempti – kuriami net penki nauji spektakliai.
Šiuo metu teatre gimsta grandiozinis veikalas V. Šekspyro „Karalius Lyras”. Spektaklį režisuoja A. Latėnas, pagrindinį vaidmenį kuria V. Paukštė. Premjera žiūrovus pakvies jau vasario pabaigoje.
Šią savaitę į Klaipėdos dramos teatrą atvyko režisierius V. V. Landsbergis. Jis renka trupę spektakliui „Eglė – žalčių karalienė”. Būtent šio kūrinio premjera, režisuota J. Gustaičio, po karo, 1946 m., liepos 27 d. atvėrė Klaipėdos muzikinės komedijos teatrą.
Teatro 60-mečiui dedikuota šiuolaikinė „Eglės – žalčių karalienės” interpretacija, rampos šviesą turėtų išvysti Tarptautinės teatro dienos proga, kovo 25-ąją.
Iki pavasario uostamiesčio publiką turėtų nustebinti dar vienas fundamentalus klasikinės pjesės pastatytmas – H. Ibseno „Laukinę antį” su Klaipėdos dramo steatro aktoriais įsipareigojęs pastatyti garsusis režisierius O. Koršunovas.
Gegužę numatyta E. E. Šmito pjesės „Ištvirkėlis” prmejera. Spektaklį režisuoja P. Gaidys. Po vasaros atostogų į sceną teatralai ketina sugrįžti su nacionalinio veikalo premjera. Klaipėdos dramos teatro aktorius K. Macijauskas režisuoja V. Krėvės „Raganių”.
Duoklė V. A. Mocartui
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, kompozitorė A. Žigaitytė-Nekrošienė sakė, jog šiemet jos vadovaujama įstaiga išskirtinį dėmesį skirs V. A. Mocarto 250-ųjų gimimo metinių pažymėjimui, teatro kūrybos retrospektyvai ir keletui naujų įspūdingų veikalų pastatymų.
V. A. Mocarto gimimo metinėms skirtų renginių ciklą jau kitą šeštadienį, sausio 14-ąją, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pradės atnaujinta V. A. Mocarto komiška opera „Figaro vedybos”, kurią diriguos I. Lapinis. Tikrąją kompozitoriaus gimimo dieną, sausio 28-ąją, kaip ir visuose pasaulio operos teatruose, Klaipėdos muzikiniame teatre skambės V. A. Mocarto „Requiem”. Didingąjį kūrinį atliks Klaipėdos muzikinio teatro orkestras, choras, solistai D. Kužmarskytė, S. Konstantinova, A. Kozlovskis, mišrus choras „Aukuras”. Diriguos maestro prof. S. Sondeckis.
Kovo 22 d. teatro orkestras pakvies klausytojus į populiariausios V. A. Mocarto simfonijos g-mol pristatymą.
V. A. Mocartas bus prisimintas ir jo mirties dieną, gruodžio 5-ąją. Tądien Klaipėdos muzikinis teatras publikai pristatys nuotaikingo šio kompozitoriaus kūrinio – operos „Don Žuanas” premjerą”.
„Karmen” su gyvais jaučiais
Įspūdinga Klaipėdos muzikinio teatro premjera publikos laukia jau vasario 28-ąją. Pirmą kartą uostamiesčio scenoje suplazdės J. Štrauso operetė „Šikšnosparnis”. Kūrinį režisuoja R. Kaubrys. Rozalindos partiją dainuos D. Kužmarskytė, S. Konstantinova.
Skirtingai nei kiti šalies teatrai, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šiemet neatostogaus vasarą. Liepos 1 d. prasidės ir iki rudens tęsis retrospektyvinis festivalis, kuriame klaipėdiečiai turės progos prisiminti, o miesto svečiai susipažinti su šiame teatre per 19 jo veiklos metų sukurtais geriausiais veikalais.
Pasak teatro vadovės A. Žigaitytės-Nekrošienės, bus atnaujinta net 12 įvairiausių žanrų veikalų nuo J. Stravinskio operos oratorijos „Karaliaus Edipo” iki D. Bizė operos „Karmen”. Beje, šį kūrinį Klaipėdos miesto gimimo dieną, rugpjūčio 1-ąją, Muzikinis teatras ketina pristatyti Atgimimo aikštėje su pasaulinio garso operos žvaigžde tenoru Sergėjumi Larinu. Pikantiška detalė – į spektaklį planuojama įtraukti gyvus žirgus ir jaučius.
Teatro vadovė parsitarė, jog esant geroms oro sąlygoms Klaipėdos muzikinis teatras savo spektakliais ketina užimti ir daugiau atvirų uostamiesčio ir regiono erdvių. „Pavyzdžiui, „Rigoletą” žiūrovai išvys Jachtklube, o „Kaimo garbę” – sodyboje „Pas Juozą”, bus spektakliai ir Kretingos vienuolyne ir Švėkšnos davre, ir, žinoma, jau tradicinėmis teatro spektakliaims Nidos, Juodkrantės ir Palangos erdvėse”, – sakė A. Žigaitytė.
Šių metų pabaigoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė tikisi, jog sceninį gyvenimą uostamiesčio scenoje pradės nuostabiausia meilės istorija – opera „Eugenijus Oneginas”, naujas baletas ir vienas grandiozinis nacionalinis veikalas.
Sudrebins orkestrai
Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pavaduotoja Loreta Narvilaitė šį Klaipėdos koncertų salės sezoną (iki vasaros) išskyrė du festivalius.
Kovo 5-11 d. čia vyks jubiliejinis X tarptautinis jaunųjų atlikėjų festivalis „Skambanti banga”, o kovo 26 – balandžio 28 d. uostamiesčio muzikinį gyvenimą sudrebins XXXI Klaipėdos muzikos pavasaris, skirtas stambių formų muzikinei kūrybai.
Festivalio scenoje išvysime Lietuvos valstybinį ir nacionalinį simfoninius orkestrus su pasaulinio garso solistais pianistu Aleksandru Palėjumi (JAV) ir violončelininku Danjulu Ichizaku (Vokietija). Koncertų salės scenoje pirmą kartą bus pristatytos dvi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos.
Klaipėdos kamerinis orkestras rengia programą su smuikininku M. Švėgžda fon Bekkeriu, smuikininko V. Čepinskio vadovaujama „Camerata Klaipėda” ir choras „Aukuras” festivalyje pristatys V. A. Mocarto ir J. S. Bacho kūrinių programą. Taip pat XXXI Klaipėdos muzikos pavasaryje klausytojus džiugins Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
Džiazas iš Indijos, Kubos…
Klaipėdos džiazo asociacijos prezidentė Inga Grubliauskienė atskleidė šviežiausias Klaipėdos pilies džiazo festivalio virtuvės naujienas.
Pasak jos, šiemt jau tryliktojo festivalio programa bus dar labiau „pasaulietinė”, tačiau nepraras savo džiazo „šerdies”.
„Jau sutarta su itin neįprastais ir egzotiškais mūsų akiai ir ausiai atlikėjais iš Indijos, grosiančiais vadinamąją „indų šventinių fanfarų muziką”, tikrai atvyks puikus smuiko virtuozas is Austrijos. Jaunas bet itin populiarus pasaulyje būgnininkas Jojo Majeris (Jojo Mayer) festivalio scenoje gros ne tik su ritmo grupe, bet ir su keletu didžėjų.
Artimiausiu metu ketiname pasirašyti sutartį su kubiečiais „Rei Ceballo & Calle sol”, kurie muzikuos kartu su lenkų virtuozais. Atsiimti pernai laimėto žiūrovų prizo ir pristatyti naują programą į festivalį sugrįž „džiazo švyturys”, fleitininkas Ronaldas Sneidersas.
Po keletos savaičių turėtų paaiškėti sutarties pasirašymo su nuostabiu atlikėju is Izraelio Juvaliu Roniu (Yuval Ron) sąlygos.
Tryliktajame festivalyje išvysime ir legendinį latvių saksofonininką Denisą Paškevičių (Denis Paskevitch) bei JAV-Graikijos bliuzo šou atlikėjų „The blues bug” pasirodymą ir dar daugelį kitų puikių atlikėjų”, – sakė I. Grubliauskienė.
Tarptautiniai meno projektai
Šiemet per Jūros šventę po rekonstrukcijos duris atversiantys modernūs Klaipėdos dailės parodų rūmai, pasak parodų kuratoriaus Dariaus Vaičekausko, klaipėdiečius nustebins grandioziniais, tarptautiniais meno projektais.
Rūmų atidarymo proga per visas atnaujintas sales nusidrieks klaipėdiečių ir švedų kuruojama paroda „Laiko ženklai”. Joje žiūrovai išvys tradicinio ir šiuolaikinio meno kūrinius iš Amerikos, Azijos, Afrikos, Europos. Tęstiniame projekte, kasmet keliaujančiame po skirtingas Europos šalis dalyvauja ir autoriai iš Lietuvos.
Kitą didžiulį, tarptautinį šiuolaikinio meno projektą „Jaunųjų Europos kūrėjų salonas” į Klaipėdos dailės parodų rūmus ketina atvežti prancūzai. Projekte dalyvaus Portugalijos, Ispanijos, Austrijos, Italijos, Lenkijos, Švedijos, Slovakijos menininkai. Projekto partnere tampančiai Lietuvai kviečiami atstovauti 10 Klaipėdos miesto jaunųjų (iki 35-erių metų) dailininkų.
Pasak D. Vaičekausko, išskirtinio žiūrovų dėmesio turėtų sulaukti ir kontraversiška italo dailininko Davido Grassi šiuolaikinio meno paroda „Demo-kino”, kurioje bus panaudotos visos įmanomos šiuolaikinės technologijos.
Parodų rūmuose klaipėdiečiai išvys žinomo klaipėdiečio tapytojo Lino Julijono Jankaus 60-mečiui skirtą retrospektyvą, lietuvos dailės klasiko Kampo kūrybą, kompozitoriaus Š. Nako vaizdo ir garso instaliaciją. Metus atgimusiuose Klaipėdos dailės aprodų rūmuose užbaigs tarptautinis šiuolaikinės tapybos projektas „Nostalgija”.
Grafikos bienalė ir „Erozija” jauniems
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, anot jo direktoriaus, menotyrininko Igno Kazakevičiaus, šiemet ketina užtvirtinti ir išplėtoti 2005-ųjų atradimus ir paraginti klaipėdiečius naujai pažvelgti į „kultūros” sąvoką.
Praėjusiais metais pirmą kartą sėkmingai su dailininke J. Rekevičiūte inicijuotas projektas „Now art now future”/”Rytoj yra dabar 2006” šiemet išaugs į grafikos bienalę.
Ji ne tik kas antrus metus pristatys lietuvių, latvių, estų, ir vienos šalies – svečio intriguojančias šiuolaikinės grafikos kūrinių kolekcijas, bet ir pasiūlys miestiečiams naujas laisvalaikio praleidimo formas viešose erdvėse.
Plečiasi ir fotomeno projektas „Erozija”. Šiemet Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras jį organizuos su atgimstančia Lietuvos fotomeninkų sąjungos Klaipėdos skyriaus galerija ir skirs jauniesiems fotomenininkams. Projektas-konkursas jaunųjų menininkų fotografijoms atrinkti tęsis 10 mėnesių. Po atrankos jaunieji fotografai kartu su pripažintais fotomenininkais debiutuos projekto parodose ir finaliniame tarptautiniame projekte.
KKKC plėtos ir klubinę veiklą. Klubas „Kulturpolis” kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį organizuos lekcijas Klaipėdos gyventojams. Jose profesionalūs kūrėjai, meno akademikai ir kritikai komentuos meno objektų idėjų linkmes, ieškos tarpdisciplininių segmentų meno žanruose. Klubas savo veiklą planuoja pradėti jau vasario pabaigoje.
Be to, „Kulturpolis” organizuos atvirą diskusijų klubą su žmonėmis, norinčiais kurti ir kuriančiais naują kultūros sampratą. Klubo pokalbiuose dalyvaus miesto kultūros strategai, kurėjai, verslininkai, dėstytojai, studentai ir visi, kurie turi originalių idėjų.
Tęstinio projekto „Garsų galerija” renginiai ir toliau apžvelginės naujosios muzikos tendencijas ir jų sąryšį su kitomis šiuolaikinio meno sritimis.
Miesto identitetą tiriantis meno festivalis „Pamirštos vietos” šiais metais atsigreš į netolimą atmintį. Vietas kurias bent akimirkai gyventojai norės matyti menininkų prikeltas gyvenimui, jie galės nustatyti patys. Apklasos budu miestelėnai „nubrėš” jiems patiems aktualių vietų žemėlapį.
Jurga Petronytė