2006-ieji, galimai paskutiniai lito egzistavimo metai, bus kupini politinių spekuliacijų, politika laimės prieš ekonomiką, dar labiau stiprės konkurencinis Kinijos ir Indijos spaudimas Lietuvos gamintojams.
Tokias prognozes „Vakarų ekspresui” išsakė laisvosios rinkos specialistai bei ekonomikos ekspertai.
Anot jų, šiais metais, užuot metusi pajėgas į būtiniausių struktūrinių reformų įgyvendinimą, Vyriausybė žūtbūt stengsis išlaikyti tokį infliacijos lygį, koks yra būtinas euro įvedimui 2007-aisiais.
Ateina kinai
Banko „Nord LB Lietuva” vyriausiasis analitikas, profesorius Rimantas Rudzkis teigė, kad šiais metais ekonomiškai stipriausių Azijos šalių ekspansija į Europos rinką tęsis.
„Konkurencinis Kinijos, Indijos gamintojų spaudimas europiečiams tik stiprės. Tai pajus ir Lietuvos gamintojai, nes didžiausia dalis iš mūsų valstybės eksportuojamų prekių, išskyrus naftos produktus, yra tos pačios, kaip iš Kinijos, Indijos. Tai elektronika, baldai, kita. Nei lietuviai, nei kinai negamina aukščiausių technologijų, inovacinių produktų, todėl mes stumdomės pečiais”, – „Vakarų ekspresui” sakė analitikas.
Jis taip pat pabrėžė, kad žaliavų, energijos suvartojimas augs sparčiau nei gavyba, todėl gali brangti energetiniai ištekliai, o tai stabdytų ir Lietuvos ūkio plėtrą.
Gera žinia, pasak R. Rudzkio, yra ta, kad šiais metais Lietuvos Vyriausybė yra numačiusi atlikti išsamų emigracijos tyrimą, todėl šioje srityje turėtų atsirasti aiškumo.
„Netikiu, kad šiais metais kiekybiniu atžvilgiu emigracijos srautai keisis, tačiau kokybiniu – situacija tik prastės. Kadangi jau galima dirbti legaliai, į Europos valstybes išvyksta daugiau išsilavinusių, intelektualių žmonių. Dėl šios priežasties padidėja užimtumo lygis Lietuvoje tarp vyresniojo amžiaus žmonių. Tas lygis nebeturėtų keistis, nes vyresnieji – sėslūs”, – sakė analitikas.
Pabus spekuliantai
Gana įvairiaprasmė situacija 2006-aisiais – nekilnojamojo turto sektoriuje, mat labai daug žmonių vylėsi staigaus būstų kainų šuolio įvedus eurą.
„Matome, kad tokio šuolio greičiausiai nebus. Spekuliantai, kurie pirko būstus norėdami pasipelnyti, gali nebelaukti euro įvedimo ir pradėti pardavinėti nekilnojamąjį turtą jau šiemet. Tai gali turėti įtakos kainoms – jos smuktų, o dėl šios priežasties būtų stabdoma ekonomika: jei nebrangsta, kam pirkti?” – svarstė R. Rudzkis.
Kainų stabilizavimąsi nekilnojamojo turto rinkoje prognozavo ir AB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Kainų kilimas bus kuklesnis nei ankstesniais metais – maždaug 20 proc., jei kalbėsime apie gyvenamuosius būstus”, – mūsų dienraščiui sakė jis.
Euro labui
Pasak G. Nausėdos, šiais metais vidutinis infliacijos lygis turėtų būti 2,5 proc., o Bendrojo vidaus produkto augimas – 6,5 proc. Tokie skaičiai labai mažai skiriasi nuo pernykščių.
„Šiemet aktualiausias klausimas ir bus infliacija, nes Lietuvai norint laiku įsivesti eurą infliacijos lygį reikės išlaikyti mažesnį nei Mastrichto kriterijus. Būtent įtampa dėl infliacijas gali išprovokuoti Vyriausybę reguliuoti kainas, riboti jas, o kainos – ekonomikos kelrodis. Jei valdžia daro vienokį ar kitokį poveikį kainoms, rinka yra iškreipiama”, – „Vakarų ekspresui” sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentė Guoda Steponavičienė.
Ji teigė, kad Vyriausybė, prisidengdama euro įvedimu, gali imtis vienokių ar kitokių ekonomiškai nepagrįstų, tačiau politiškai reikalingų veiksmų.
„Kitaip nei atrodo politiniu požiūriu, ekonomiškai euro įsivedimas nėra toks fatališkas. Žmonės traktuos, kad kainos kyla dėl euro, tačiau taip yra ne dėl to – kainos kyla dėl narystės Europos Sąjungoje”, – sakė G. Steponavičienė.
G. Nausėda antrino LLRI viceprezidentei ir sakė, kad politinės spekuliacijos dėl euro įvedimo bus neišvengiamos, kadangi 2007-aisiais dar vyks ir savivaldybių rinkimai.
„Susieti bet kokią iškylančią ekonominę problemą dėl euro įvedimo, prikabinti euro įvedimui nebūtus nuopelnus ar nebūtas nuodėmes – tokios galimos spekuliacijos”, – prognozavo analitikas.
Pasak R. Rudzkio, vien euro įvedimas negarantuos investicijų iš užsienio suintensyvėjimo, kadangi nėra gerinamos tam sąlygos.
„Šių metų biudžetas yra socialiai orientuotas, todėl investicijos nėra skatinamos. Tai pasidaro aišku vien pažvelgus į tuos varganus 16 milijonų litų, kurie ir buvo skirti investicijų skatinimui”, – teigė R. Rudzkis.
Stigs reformų
G. Steponavičienė pastebėjo, kad šiemet nebus išvengta diskusijų dėl iki 27 proc. (nuo liepos mėnesio. – Aut. past.) mažinamo gyventojų pajamų mokesčio.
„Mokesčiai yra mažinami etapais, tačiau ta reforma yra per kukli. Mes Vyriausybei siūlysime, kad minėtas mokestis būtų sumažintas iki 24 proc., nes dabar yra darbo jėgos trūkumas, o tai yra viena didžiausių problemų Lietuvoje. Mokesčių mažinimas padidintų ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje”, – sakė LLRI viceprezidentė.
Ji kritikavo Vyriausybę, esą yra pernelyg mažai diskutuojama apie struktūrines reformas viešojo administravimo, kituose sektoriuose.
„Pajėgumus reikėtų mesti į struktūrinių reformų įgyvendinimą, o ne į tai, kaip išlaikyti reikiamus infliacijos rodiklius dėl euro įvedimo”, – sakė G. Steponavičienė.
Reziumuodamas R. Rudzkis teigė šių metų Lietuvos ekonominiame gyvenime nematantis kokių nors įvyksiančių proveržių ar teigiamų pasikeitimų.
„Nebent tai, kad ekonomika turėtų skaidrėti, daugiau jos „išlįs” iš šešėlio, versle matau daugiau kultūros. Augs Lietuvos ūkis, algos – didės, tačiau užsienio rinkoje Lietuvos situacija prastės, nes šiais metais išryškės grėsmės dėl neaukšto konkurencingumo”, – teigė analitikas.
Denisas Nikitenka