Išsinuomoję butus europarlamentarai patys sau pavydi buities sąlygų.
Gyvena kaip inkstai taukuose. Taip galima pasakyti apie lietuvius Europos parlamento (EP) narius.
Dauguma į Briuselį deleguotų mūsų šalies politikų sugebėjo stipriai pasigerinti savo gyvenimo sąlygas – persikraustė į erdvesnius, patogesnius būstus. O tie, kas to dar nepadarė, niekur persikelti ir neplanuoja. Mat jų buitis – ir taip tobula.
Nuosavų butų nebenori
Kadencijos pradžioje nuvykę į EP lietuviai politikai svarstė, kad Briuselyje neapsimoka brangiai nuomotis butus. Kai kuriems europarlamentarams atrodė, kad nekilnojamojo turto kainos Belgijos sostinėje nesikandžioja, tad protingiausia investuoti į nuosavą būstą.
Kai kas, matydamas, kaip brangiai Briuselyje atsieina nuoma, net nesistengė kažką išsinuomoti – ne ką brangiau ir net patogiau jiems buvo gyventi viešbučiuose. Juk Briuselyje politikai nebūna nuolat, jiems tenka visur keliauti. O nakvynė neprastame Briuselio viešbutyje kainuoja apie 100 eurų (345 litus).
Tačiau netrukus užmojai pirkti Briuselyje butus išgaravo, o noras turėti nors ir nuomojamą, bet savą kampą – sustiprėjo.
„Ekstra žiniose” – Lietuvos europarlamentarų pasakojimai apie tai, kokias puikias buities sąlygas jie susikūrė Briuselyje.
„Mano miegamasis – už širmos”
Laima Andrikienė, 48 metų konservatorė: „Butą Briuselyje nuomojuos už 650 eurų per mėnesį. Koks buto plotas? Nežinau! Galima sakyti, kad turiu vieną didelį kambarį, kuriame yra ir virtuvė, ir valgomasis, ir sėdimasis. O už širmos – miegamasis. Bet man tokios sąlygos yra geros, nieko man netrūksta.
Į darbą Europarlamente vaikštau pėsčiomis. Kelio – 20 minučių.
Tokio varianto, kad pirkčiau nuosavą butą, nesvarsčiau. Žinoma, per penkerių metų kadenciją nuompinigių susidarys nemažai, bet Briuselyje ta suma yra maža”.
„Moku mažiau, turiu daugiau”
Eugenijus Gentvilas, 45 metų liberalas: „Iš pradžių Briuselyje nuomavausi 80 kvadratinių metrų ploto butą, už kurį mokėjau 1450 eurų per mėnesį. Tačiau dabar išsinuomavau truputį didesnį būstą – 84 kvadratinių metrų. Bet moku už jį mažiau – 1050 eurų per mėnesį.
Pirmą kartą butą sąmoningai nuomavausi tik metams, nes žinojau, kad tai gali būti ne pats geriausias pasirinkimas. Rajonas liko tas pats, bet butą radau geresnį. Sutartį pasirašiau trejiems metams.
Kas pagerėjo? Pirmiausia – apšvietimas geresnis, saulės daugiau. Sodelis – ne toks ūksmingas kaip anksčiau. Mažesni medžiai ne taip užstoja šviesą. Garažas – po pat langu, o ne už 100 metrų, kaip kad buvo. Be to, laiptinėje yra patalpa dviračiams statyti. Kadangi Briuselyje gyvenu su dukromis, vieta dviračiams mums – labai svarbu. Dviračiai jos važinėja į pamokas, iki mokyklos – pustrečio kilometro.
O man darbas, pakeitus būstą, ne tik nenutolo, bet net 400 metrų priartėjo. Žodžiu, naujasis būstas yra truputį patogesnis ir gerokai pigesnis.
Anksčiau svarsčiau – kam kišti pinigus į nuomą, jei gali paimti paskolą ir investuoti į savo butą? Bet po to nutariau, kad jei turėčiau pinigų, geriau investuočiau Lietuvoje, o ne Briuselyje.
„Esu visiškai patenkintas!”
Aloyzas Sakalas, 74 metų socialdemokratas: „Girdėjau, kad kai kurie mano kolegos gyvena viešbučiuose, bet aš nuomojuos. Aš mėginau skaičiuoti. Ar pigus viešbutis, ar nuomojamas butas – išeina beveik tas pats. Bet butas man asmeniškai yra daug patogiau! Vien dėl to, kad nereikia nuolat visų daiktų vežiotis iš Briuselio ir atgal.
Butu, kur gyvenu dabar, esu visiškai patenkintas. Jei būčiau nepatenkintas – keisčiau. Kam man daug ploto reikia? Turiu paprastą, standartinį butelį, ir nieko man jame netrūksta. Yra kambarys, miegamasis, vonia, tualetas ir dar prieškambaris. Tas pagrindinis kambarys „amerikoniškai” sujungtas su virtuve. Iki darbo – 10 minučių eiti pėsčiomis.
Nuoma man kainuoja 880 eurų per mėnesį, bet komunalinius mokesčius už mane moka buto nuomotojas.
Milijono neturiu, kad pirkčiau Briuselyje savo butą. Be to, kam man nuosavas būstas vienai kadencijai – kur aš jį paskui dėsiu?”
„Sąlygos man – per geros!”
Šarūnas Birutis, 44 metų „darbietis”: „Mano gyvenimo sąlygos Briuselyje, sakyčiau, net per geros! Mat iš pradžių planavau būti tenai su visa šeima, o išėjo, kad esu vienas. Butas – maždaug 75 kvadratinių metrų ploto. Vienam man tiek tikrai yra daugoka.
Vieta, kur gyvenu, yra patogi, rami. Iki parlamento eiti man 15 minučių.
Nuoma atsieina ne pigiai – 800 eurų per mėnesį. Nuomos sąlygos yra gana griežtos, teko mokėti įnašą ir pasirašyti sutartį trejiems metams į priekį. Jei sutartį nutrauksiu – įnašą prarasiu. Be to, yra tarnyba, kuri aprašo kiekvieną įbrėžimą, užfiksuoja kiekvieną dėmelę. Vadinasi, dalį to įnašo šiaip ar taip prarasiu.
Iš pradžių kai kas iš mūsų tokių minčių, kad pirkti geriau nei nuomotis, turėjo. Juk per penkerius metus sumokėsime nemažai. Be to, Briuselyje nekilnojamasis turtas kasmet brangsta 10 proc. Tačiau susidūrėme su problema – visus butus, kurių kainos yra palyginti neaukštos, masiškai ir žaibiškai graibsto imigrantai. Todėl neaišku, kuo po kelerių metų virs tam tikras rajonas. Gali būti taip, kad po kiek laiko to buto nebeparduosi. Reikia atlikti normalius tyrimus, kad galėtum prognozuoti, kur galima pirkti. Žodžiu, pirkti buto neketinu. O ir viešbučiuose gyventi nesinori – nėra kur palikti daiktų, viską reikia su savimi tampytis. Norisi pastovumo”.
„Ekstra žinios”