ES pinigų dalyboms diriguoja partijos ranka

Į Lietuvą plūsta Europos Sąjungos paramos milijonai, bet paimti juos moka ne visi.

Tačiau tai daryti puikiai sekasi Darbo partijos vedlio Viktoro Uspaskicho įkurtai Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai (LVDK).

Su Darbo partijos kontroliuojama Ūkio ministerija glaudžius santykius palaikanti LVDK gauna daugiau paramos pinigų nei kitos šalies verslininkų organizacijos.

Pelningi sandoriai aptariami ne tik valdžios kabinetuose, bet ir neoficialiuose susitikimuose. Todėl LVDK vadovas Danas Arlauskas dažnai mindo Ūkio ministerijos slenkstį, o V.Uspaskichą galima išvysti konfederacijos renginiuose.

Tęsia pirmtako tradicijas

LVDK nuo pat įkūrimo domėjosi ES paramos pinigais, tačiau konfederacijos aukso laikai prasidėjo tada, kai Ūkio ministerijai pradėjo vadovauti jos įkūrėjas V.Uspaskichas.

Būtent tuomet buvo sukurti didžiausi projektai bei paskirtos didžiausios paramos sumos.

Po skandalų ministro portfelio netekęs V.Uspaskichas irgi neapleido LVDK reikalų. Ministerijai ėmęs vadovauti Kęstutis Daukšys taip pat yra palankus šiai konfederacijai.

Pinigų LVDK nuolat gauna pagal įvairias programas. Lėšos seikėjamos projektams kurti, parengti ir įgyvendinti. Dažniausiai garantuojamas 100 proc. finansavimas.

Nesunkiai įveikia filtrą

V.Uspaskichas yra ne kartą raginęs konfederacijos narius kurti projektus paramai gauti. Savo ruožtu Ūkio ministerija juos visus palaimindavo.

LVDK buvo iš karto įtraukta į pramonės, eksporto ir verslo skatinimo programą, iš kurios finansuojami įvairūs projektai.

Pernai kovo 31-ąją Verslo projektų atrankos komitetas be jokių diskusijų paramą skyrė net keturiems konfederacijos projektams. Tuo negalėtų pasigirti nė viena verslo ar švietimo organizacija.

Artimiausiu metu šioje konfederacijoje gali būti įkurtas departamentas, kuris užsiims tik projektų rengimu.

„Dažnai projektų kūrėjai ieško lengvatikių, tad kodėl tuo neužsiėmus mums patiems?“ – „Lietuvos rytui“ sakė konfederacijos direktorius D.Arlauskas.

Perima ministerijos darbus

Konfederacijai 65,8 tūkst. litų buvo skirta už konkurso „Geriausias smulkaus ir vidutinio verslo atstovas“ rengimą.

Dar 30 tūkst. atseikėta už projektą „Ekonominiai tyrimai: smulkaus bei vidutinio verslo poreikiai regioniniu aspektu“.

Už šiuos pinigus pažadėta atlikti Kauno, Šiaulių bei Tauragės pradedančiųjų verslininkų apklausą, pagal kurią būtų galima spręsti apie tai, kas šiuo metu svarbiausia verslui.

Finansų ministerijos ES programų valdymo departamento direktorė Asta Stankaitienė Verslo projektų atrankos komiteto posėdyje pareiškė, kad šį darbą galėtų atlikti ir pati Ūkio ministerija.

Tačiau į šią nuomonę nebuvo atsižvelgta. LVDK gavo tiek paramos, kiek buvo prašiusi.

Už apklausą – 1,6 milijono

Praėjusių metų pabaigoje konfederacijai paskirta 1,65 mln. litų už nuolat veikiančios smulkiojo bei vidutinio verslo tyrimų bei stebėjimo sistemos sukūrimą.

Kitaip sakant, už tokius pinigus bus atlikta Kauno, Klaipėdos ir Tauragės apskričių verslininkų apklausa. Iš jos turėtų paaiškėti didžiausios smulkiųjų verslininkų problemos.

Projekto rengėjai tvirtino, kad tokia programa yra būtina, nes dabar rengiami tik mažos apimties, neišsamūs smulkiojo verslo tyrimai. Šie argumentai Ūkio ministerijos valdininkams pasirodė įtikinami.

Pinigų norėtų gauti iš anksto

Tačiau sutarties dėl minėto projekto pasirašymo dieną LVDK vadovas nepasirodė Ūkio ministerijoje.

„Kol kas nėra susitarta dėl projekto įgyvendinimo terminų“, – informavo projektus vertinančios Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Vilčinskas.

D.Arlauskas paaiškino „Lietuvos rytui“, kad konfederacija kol kas nepasirašė sutarties, nes norėtų gauti 20 procentų dydžio paramos avansą: „To siekti mums leidžia finansų ministro įsakymas. Šiam projektui įgyvendinti jau dabar reikia pinigų. Kitaip neišsiversime“.

Padengia visas išlaidas

Darbdavių konfederacijai pavyksta gauti lėšų pagal įvairias programas, kurios netgi ne visada atitinka pateiktus projektus.

Pavyzdžiui, iš Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos yra skiriama parama įvairioms bendrovėms ar organizacijoms už dalyvavimą užsienio parodose.

Tačiau ūkio ministras K.Daukšys konfederacijai paskyrė 87,9 tūkst. litų už seminarų apie vandentvarką ciklą. Tai – pati didžiausia suma, kokią yra gavę šios programos paramos gavėjai. Ministro pasirašytas įsakymas leido padengti 100 proc. šio projekto išlaidų.

Tuo tarpu daugumai kitų konferencijų ar verslo vizitų rengėjams buvo padengta vos 30-70 proc. lėšų.

Parama konfederacijai kartais yra skiriama ir Vyriausybės nutarimais.

Tokiu būdu konfederacija yra gavusi 50 tūkst. litų už neįvardijamas programas.

Sistema veikia sklandžiai

Valstybės parama dosniai skiriama ir pačios konfederacijos projektams rengti.

Konfederacija gavo 30 tūkstančių litų už „Pagalbą smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, remiantis Suomijos gera praktika“.

Tiek pat skirta ir už projektą „Langas į Italiją“, kuriuo būtų gerinamas lietuviškų produktų įvaizdis Italijoje.

Šie projektai padėjo LVDK gauti pinigų iš valstybinės verslo aplinkos gerinimo programos.

Dar 133,4 tūkst. litų konfederacija gavo už tradicinių amatų skatinimą. 100 tūkstančių atseikėta už informacinės sistemos sukūrimą.

Įžvelgia pavyduolių kėslus

Tačiau LVDK vadovai nenori pripažinti, kad Ūkio ministerija itin palanki šiai organizacijai.

„Taip kalba pavyduoliai, kurie nesugeba tinkamai sukurti projektų. Juk verslo organizacijos yra susiskaldžiusios, tarpusavyje konkuruoja.

Mes paramą gaudavome ir tada, kai Ūkio ministerijai vadovavo Petras Čėsna. Jo valdymo laikais mums skirta milijonas litų“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Marius Jokūbaitis

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.