Kairioji ranka – ne blogesnė

Kūdikiui atėjus į šį pasaulį, tėvai akylai stebi, kaip jis suvokia aplinką, kalba, juda.

Bet koks požymis, jog vaikas kažką „daro ne taip“, jiems kelia nerimą. Štai, pavyzdžiui, jie pastebi, jog vaikelis stengiasi imti žaislus kairiąja rankute. Jie moko, pratina, net pliaukštelėja per tą „negerąją“ rankutę.

Ar tikrai tėvams reikia sielotis dėl vaiko kairiarankiškumo? Juolab – kaltinti save, kam tam skyrė nepakankamai dėmesio. Žinoma, vaiką nuo mažens reikia pratinti viską daryti dešiniąja ranka, tačiau, jei šitai nepavyksta padaryti, tėvai turi žinoti kodėl. Į šį klausimą atsako mokslininkai.

Kairiarankių vis daugėja

Prieš trisdešimt metų kairiarankių žmonių pasaulyje buvo apie 19 proc., o šiandien – iki 30 proc. Jų daugėja ir toliau. Tai pastebi mokytojai. Jie taip pat dažnai klausia, kas turi įtakos tokiam sparčiam kairiarankių skaičiaus augimui.

Mokslininkai domisi, ar kairiarankiškumas – senas reiškinys, ar jis yra žmogaus evoliucijos rezultatas, ar yra kokie ryškūs skirtumai tarp dešiniarankių ir kairiarankių.

Seniausi rasti žmonių darbo įrankiai įrodo, jog daugiausia žmonių senovėje buvo dešiniarankiai. Tačiau tai visai nereiškia, jog kairiarankiai yra kažkoks nukrypimas nuo normos. Tiesa, dar prieš keliolika metų būtent taip manyta, motyvuojant tuo, jog kairiarankiams bus sunkiau rašyti ir prisitaikyti aplinkoje, kur viskas daroma pagal dešiniarankių poreikius.

Žinoma, kai kūdikis dar tik pradeda rankutėmis imti daiktus, negalima tvirtinti, kuria ranka jis daugiau naudosis. Tėvai teisingai daro pratindami jį imti dešine ranka. Bet jei vaiko kairiarankiškumas tikrai išryškėja, nereikia sielotis. Dabar jau nerasime mokytojo, kuris dėl to, kaip anksčiau, muštų vaiką liniuote per ranką.

Tai – ne liga

Vystantis vaiko galvos smegenims, tarp abiejų jų pusrutulių pasiskirsto funkcijos. Dešinysis pusrutulis atsakingas už konkrečią pažintinę veiklą (kvapą, spalvą, regimąjį suvokimą), o kairysis – už kalbos, skaitymo funkcijas, taip pat analitinį, matematinį mąstymą. Būtent dėl to kairysis pusrutulis laikomas vyraujančiu.

Judėjimo veikloje dalyvauja abu smegenų pusrutuliai: kairysis valdo dešiniąją ranką ir koją, o dešinysis – atvirkščiai. Tačiau kartais tas valdymas pakinta. Jei vyraujantį vaidmenį perima dešinysis pusrutulis, suaktyvėja kairioji ranka.

Tačiau mokslininkai nustatė, jog kairiarankiai ir dešiniarankiai skiriasi ne vien tuo, kuria ranka jie rašo ar laiko valgymo ir darbo įrankius. Pasirodo, jog kairiarankių stipriau išreikštas analitinis mąstymas, jie jautresni, turtingesnės vaizduotės, emocionalesni, jiems būdingi staigūs nuotaikos pokyčiai. Manoma, jog būtent dėl šių savybių kairiarankiai dažniau tampa meno žmonėmis. O tikslieji mokslai jiems sekasi sunkiau.

Formuojasi iki penkerių

Kada iš tikrųjų susiformuoja kairiarankiškumas, vieningos mokslininkų nuomonės nėra. Vieni teigia, jog tai jau susiformuoja motinos įsčiose. Kiti tvirtina, kad vyraujančio smegenų pusrutulio nustatymui turi įtakos net gimdymo pobūdis. Treti būsimą kairiarankį mėgina nustatyti jau pirmomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Tam yra net specialus testas, vadinamas „fechtuotojo poza“: kai kūdikio dešinioji ranka prispausta prie liemens, o kairioji ištiesta pirmyn. Jei pirmąjį mėnesį ant nugaros paguldytas kūdikis reguliariai rodo tokią pozą, vadinasi, jis bus kairiarankis. Dar sakoma, jog kairiarankiškumą galima nustatyti jau pirmomis dienomis, pagal tai, kurion pusės jis stengiasi pasukti galvutę.

Tačiau visi šie testai pasitvirtina 85 proc., o išties kairiarankiškumas išryškėja iki penkerių metų. Tačiau pasitaiko, kad kairiarankiai gyvenime pasikeičia ir tampa dešiniarankiais. Nustatyta, jog tokie pokyčiai įvyksta po stipraus sukrėtimo. Tačiau taip būna labai retai.

Kodėl daugėja kairiarankių? Pastaruoju vyrauja kelios versijos, nurodančios priežastis. Rusų mokslininkai teigia, jog kairiarankiškumas yra paveldimas.

Antroji versija – kairiarankiškumą lemia šiandieninės technikos nepalankus poveikis.

Trečiosios versijos šalininkai mėgina teigti, jog kairiarankiai dažniausiai gimsta asocialiose, neturtingose šeimose.

Ar kairiarankiams sunku?

Kairiarankiai teigia, jog gyvenime jie patiria daug nepatogumų. Buities, gamybos prietaisai, darbo įrankiai pritaikyti dešiniarankiams. Maža to, kad jie vaikystėje rašo kairiąja ranka ir tai jiems netrukdo. Suaugusiesiems iškyla kur kas daugiau problemų. Jiems lieka tik viena išeitis – prisitaikyti prie dešiniarankių. Jie ir prisitaiko. Anot jų, tik prie vieno įrankio – žirklių – jie niekaip negali prisitaikyti.

Tačiau pramonininkai jau stengiasi ateiti į pagalbą sparčiai gausėjančiam kairiarankių būriui. Amerikoje, Japonijoje, kai kuriose Europos šalyse jau veikia specialios parduotuvės kairiarankiams. Jose galima įsigyti visko: baldų, buities technikos, tokių smulkmenų kaip rankinė bei piniginė. Dideliuose prekybos centruose taip pat pradėti steigti skyriai kairiarankiams.

Kairiarankiams sunkiau mokytis vairuoti automobilį, nes mažiau veikliai dešiniajai rankai tuo pačiu metu tenka atlikti kelias operacijas. Todėl jų veiksmai prie vairo šiek tiek lėtesni. Jiems kur kas geriau vairuoti automobilį, jei jo vairas yra dešinėje pusėje.

Sunkumų sukelia ir darbas kompiuteriu. Nors dabar rinkoje ir jų pasirodo specialiai pagamintų kairiarankiams, juos dar sunku rasti, jie brangesni. Savo išradingumą rodo ir vartotojai, pritaikydami sau įprastą kompiuterį. Tai nesunkiai padaroma prijungimo metu, pakeičiant klavišų funkcijas. Tačiau jie sako, jog pačiam pakeisti klaviatūrą – neįmanoma.

Vetusta Prišmantienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.