Šalies statistiniai duomenys rodo, kad mūsų visuomenė sensta.
Lietuvos epidemiologų atlikti tyrimai rodo, kad nemažėja pacientų, sergančių ūmiais galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, o ligonių, sergančių lėtiniais galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, skaičius nuolat auga. Didėja šios visuomenės dalies rizika sirgti kraujagysline demencija bei Alcheimerio liga.
Sergančiųjų daugės
Žodis demencija kilęs iš lotynų kalbos žodžio „dementia” ir reiškia silpnaprotystę, kuri atsiranda normalios psichikos žmogui. Kalbėdami apie demenciją, pirmiausiai turime omeny Alcheimerio ligą ir vadinamąją kraujagyslinės kilmės demenciją.
Tyrimai rodo, kad senatvine demencija serga apie 4 milijonai europiečių ir šis skaičius nenumaldomai didėja, nes daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Be to, manoma, kad apie pusė demencijos atvejų lieka neatpažinti bei negydomi. Prognozuojama, kad per ateinančius penkiasdešimt metų asmenų, vyresnių kaip 65 m., padidės nuo 23 iki 49 proc.
Šių ligonių gydymas reikalauja vis daugiau lėšų. Tiesioginės išlaidos, skirtos vien tik Alcheimerio ligai gydyti, yra didesnės už lėšas širdies ligoms, vėžiui ir insultui gydyti kartu sudėjus.
Demencijos sąlygojama našta slegia ne tik patį ligonį, bet artimuosius, visuomenę, nes ligonių priežiūros kaštai – milžiniški.
Nauji moksliniai tyrimai parodė, kad šiai problemai spręsti nepakankamai dėmesio skiriama tiek aukščiausiose valstybių vadovaujamose struktūrose, tiek pirminės sveikatos priežiūros, tiek visuomenės lygiu.
Sutrinka atmintis
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių jaudinasi dėl retkarčiais pasireiškiančių atminties sutrikimų.
Tačiau tai ne visada liudija prasidedančią demenciją. Medikai pagyvenusiems asmenims kartais nuotaiką sugadinančias prisiminimų spragas vadina su amžiumi susijusiu atminties sutrikimu. Tai nėra laikoma liga, bet fiziologinio senėjimo pasekme. Šio sutrikimo kamuojami žmonės lėčiau įsisavina ir atgamina informaciją, bet tai nekenkia kasdienei jų veiklai.
Atskirti su amžiumi susijusį atminties sutrikimą nuo prasidedančios demencijos gali tik gydytojas, neretai tik šios srities specialistas – neurologas ar psichiatras. Progresuojant atminties sutrikimui, pats asmuo arba jo artimieji turėtų kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, spręs apie tolimesnio tyrimo būtinumą.
Keičia asmenybę
Dažniausia demencijos priežastis yra Alcheimerio liga. Ja serga nuo 60 iki 75 proc. ligonių, kuriems diagnozuojama demencija. Kitos kilmės demencijos sutinkamos rečiau.
Pagrindinius Alcheimerio ligos simptomus 1907 metais pirmasis aprašė vokiečių mokslininkas Aloisas Alcheimeris. Pasaulyje šia liga serga daugiau kaip 30 milijonų žmonių.
Ankstyviausias Alcheimerio ligos simptomas – progresuojantis atminties mažėjimas. Ypač sutrinka naujos informacijos įsisavinimas. Be to, asmeniui, kuriam vystosi ši liga, pamažu siaurėja interesų ratas, prastėja orientacija aplinkos įvykiuose. Gali pakisti sergančiojo elgesys – atsiranda grubumas bendraujant, vystosi kalbos bei kiti pažintinės funkcijos sutrikimai.
Maždaug 40 proc. sergančiųjų demencija nustatoma ir depresija.
Svarbiausias bet kokios kilmės demencijos simptomas – pasikeitusi kasdieninė veikla, kai sergantysis praranda įgūdžius atlikti įprastus darbus.
Nustato per vėlai
Alcheimerio ligos priežastys iki šiol nėra atskleistos. Nustatyta, kad Alcheimerio ligos metu galvos smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų, dalyvaujančių perduodant nervinį impulsą iš ląstelės į ląstelę. Įrodyta, kad Alcheimerio ligos metu nyksta (atrofuojasi) galvos smegenų ląstelės.
Kitos dažnos demencijos priežastys – galvos smegenų insultai, galvos smegenų traumos, intoksikacijos ir kt. Pradiniai šių demencijų simptomai dažnai panašūs į simptomus sergant Alcheimerio liga.
Labai opi yra demencijos diagnostikos problema. Neretai ši diagnozė vėluoja. Viena iš vėlyvo diagnozavimo priežasčių yra ta, kad ligonis pats arba jo artimieji per vėlai kreipiasi pagalbos į bendrosios praktikos gydytoją. Be to, gydytojui atlikti būtinuosius testus neretai prireikia keleto mėnesių.
Vakarų šalyse atlikti tyrimai parodė, kad nuo pirmųjų ligos simptomų pradžios iki demencijos diagnozavimo vidutiniškai užtrunkama apie 20 mėnesių. Galima prognozuoti, kad mūsų šalyje demencijos diagnostika užtrunka dar ilgiau, nes, palyginti su Vakarų šalimis, ši liga Lietuvoje apskritai pradėta diagnozuoti ir gydyti dar visai neseniai.
Stabdo baimė
Retai patys asmenys kreipiasi dėl blogėjančios atminties. Tyrimai rodo, kad dažniausiai delsiama dėl žinių stokos.
Be to, neretai pastebėtas atminties sutrikimas aiškinamas kitomis jau nustatytomis ligomis.
Kartais ligonis arba artimieji gėdijasi iškilusių sveikatos problemų, susijusių su atmintimi, elgesio pokyčiu kasdieninėje veikloje, ir todėl delsia kreiptis į gydytoją. Dar kitais atvejais gaištamas laikas dėl baimės, kad bus diagnozuota Alcheimerio liga.
Dažniausiai atminties sutrikimą visgi pastebi sergančiojo artimieji ar šeimos gydytojas.
Įtarus demenciją, surenkami išsamūs diagnozei nustatyti reikalingi duomenys iš pačio ligonio bei jo artimųjų.
Pacientui užduodama atlikti įvairaus sudėtingumo testus, atliekama galvos smegenų kompiuterinė tomografija, kiti reikalingi laboratoriniai tyrimai.
Diagnozei nustatyti ar paneigti tiriamieji konsultuojami neurologo ir psichiatro.
Profilaktikos nėra
Labai svarbu – anksti pradėti gydyti šį susirgimą, kuris gali ne tik sumažinti atsiradusius demencijos simptomus, bet ir sustabdyti demencijos progresavimą.
Nors demencija vyresniojo amžiaus žmonių liga, pirmoji būsimo sėkmingo gydymo prielaida – požiūrio į vyresniojo amžiaus žmogaus ir į demencijos gydymą pakeitimas. Sergantys šia liga turi būti gydomi taip, kaip gydomi jauni žmonės. Gydymas paprastai tęsiasi ne vienerius metus ir todėl reikalauja kantrybės, atidumo, ligonio, jo artimųjų bei gydytojo tarpusavio pagalbos.
Prognozuoti, ar sulaukęs garbaus amžiaus susirgsi Alcheimerio liga, sudėtinga. Profilaktinės šio negalavimo priemonės kol kas nėra nustatytos.
Kraujagyslinės kilmės demencijos profilaktikoje svarbus vaidmuo tenka insulto rizikos veiksniams – padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui, rūkymui, nesaikingam alkoholio vartojimui, širdies ligoms, stresui ir kt. mažinti. Kontroliuojant šiuos faktorius galima išvengti insulto, o kartu sumažinti ir demencijos riziką.
Dr. Henrikas Kazlauskas
Klaipėdos ligoninės Insultų skyriaus vedėjas