Šiemet nuteistieji įkalinimo įstaigose jau nebegaus iš artimųjų siuntinių, su kuriais dažniausiai atkeliaudavo ir draudžiami daiktai
Nuo šių metų, Europos valstybių pavyzdžiu, Lietuvoje uždraustas pašto bei perduodamų maisto siuntinių, dažnai atliekančių kvaišalų, alkoholio bei mobiliųjų telefonų slėptuvių funkcijas, perdavimas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes.
Įkalinimo įstaigų gyventojai jau nuo sausio 1-osios papildomai maisto prekių gali įsigyti tik vietinėse parduotuvėse.
Kainos nuolat kontroliuojamos
Komentuodamas Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktorius Vytautas Aleknavičius tikina, kad pagrindinis šios naujosios tvarkos tikslas – užkardyti draudžiamų daiktų patekimą į gyvenamąją zoną.
Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje įsikūrusi parduotuvė, anot V.Aleknavičiaus, didesnio pirkėjų bumo dar nepajuto, kadangi daugelis nuteistųjų vis dar turi jiems prieš šventes atsiųstų maisto siuntinių.
Direktoriaus pavaduotojas Kastytis Žarnauskas sako, kad įkalinimo įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje nuteistieji gali įsigyti visų būtiniausių prekių, kokių galima rasti bet kuriuose prekybos centruose.
Be to, V.Aleknavičius patikino, kad pataisos namų prekyvietės šeimininkai anaiptol negali jaustis monopolininkais ir savo nuožiūra manipuliuoti prekių kainomis: „Nuolat kontroliuojame ir bent kartą per mėnesį patikriname, ar maisto produktai bei kitos prekės mūsiškėje parduotuvėlėje nėra aukštesnės nei Pravieniškių miestelio prekyvietėse. Kai kas būna netgi keliais centais pigiau. Suprantama, kad išpardavimai ar nuolaidų akcijos, kaip didžiuosiuose prekybos centruose, čia nerengiami”. Pataisos namų vadovas pripažino, kad perkamumas artimiausiu metu turėtų padidėti, todėl prekybininkai privalės dažniau rūpintis, kaip atvežti kuo šviežesnių gaminių.
Panaši tvarka – ir Alytaus pataisos namuose. Čia direktoriaus įsakymu sudaryta speciali komisija kas savaitę aplanko už įkalinimo įstaigos ribų įsikūrusias parduotuves ir tikrina, ar jų kainos nesiskiria nuo nelaisvėje įsikūrusios prekyvietės.
Grynųjų kišenėse nesinešioja
Siekiant suvaldyti nemažą nuteistųjų srautą, kiekvienas įkalinimo įstaigos gyventojas apsipirkti gali du kartus per savaitę. Laisvės atėmimo vietose pirkėjai nedisponuoja grynaisiais pinigais, o naudojasi specialiomis kortelėmis, kuriose fiksuojamos jų sąskaitose esančios lėšos. Kiekvieną apsipirkimą nuteistieji patvirtina savo parašais.
„Pinigus perduoti kalintiesiems gali visi juos aplankantys giminės, draugai ar kaimynai, tačiau visos lėšos pirmiausiai patenka į buhalteriją, o tik vėliau išduodamos kortelės, kuriose kiekvieną kartą pažymima, už kokią sumą buvo apsipirkta ir koks likutis yra nuteistojo sąskaitoje, – dėstė V.Aleknavičius. – Nuteistieji, kuriems pinigų nebus atsiunčiama, galės gauti įvairaus dydžio pinigines išmokas”.
Piniginių išmokų konkretų dydį kiekvienam nuteistajam privalės nustatyti įkalinimo įstaigos administracija. Tiksli suma priklausys ne tik nuo turimų išmokoms mokėti skirtų lėšų, bet reikės atsižvelgti ir į nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai jis priskiriamas.
Šiuo metu nedirbančio nuteistojo dienos racionas kainuoja beveik tris litus. Tuo tarpu dirbantysis valstybei atsieina apie 3,30 lito, o netrukus ketinama šią sumą padidinti dar keliasdešimt centų. Geriausią reputaciją užsitarnavusiems, lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems, drausminių nuobaudų negavusiems įkalinimo įstaigų gyventojams numatyta skirti iki 0,3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) išmokas, tačiau, kiekvienos įstaigos vadovybės sprendimu, ši suma gali būti ir gerokai sumažinta.
Siuntinius, kuriuose perduodami ne maisto produktai, V.Aleknavičiaus teigimu, drabužius ar kitus daiktus nuteistieji galės gauti tik du kartus per metus, todėl deramai kontroliuoti ir tikrinti tokį perduodamų daiktų kiekį, anot jo, nebus pernelyg sunku.
Juolab kad netrukus turėtų būti įdiegta speciali įranga, leisianti paprasčiau atlikti siuntinių patikrą ir aptikti juose slepiamus draudžiamus daiktus.
Su naujovėmis apsiprato
Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų gyventojų reakcijos į maždaug prieš pusmetį išgirstą naujieną, kad bus uždrausti maisto siuntiniai, pasak V.Aleknavičiaus, nebuvo pernelyg prieštaringos ir didesnis nepasitenkinimas nebuvo rodomas: „Daugeliui labiausiai rūpėjo sužinoti, kokio dydžio išmokos bus skiriamos ir kurie iš jų galės jas gauti”.
Tuo tarpu vakar „Kauno dienos” kalbintas Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas sakė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje bausmes atliekantys nuteistieji, nors ir susitaikė su ta mintimi, tačiau prieštaravimų išvengti vis vien nepavyko: „Dauguma priėmė tai visiškai ramiai, o kiti kažkiek paniurzgėjo. Mėgino ir kitus pakurstyti, tačiau manau, kad taip elgėsi tie asmenys, kuriems siuntiniai buvo naudingi ir reikalingi anaiptol ne dėl maisto”.
K.Jasmontas teigė kol kas neturįs tikslių apskaičiavimų, kokias išmokas gaus Alytaus pataisos namų gyventojai, tačiau numatyta išmokėti maždaug po 37,5 litų. Direktorius viliasi, kad jo vadovaujamai įstaigai skiriamų lėšų turėtų užtekti.
„Lietuva buvo likusi kone vienintelė šalis, kur maisto siuntiniai įkalinimo įstaigose vis dar buvo toleruojami. Žmonės pagaliau supranta, kad vien tik lašiniais, atsiųstais iš kaimo, žmogaus nepamaitinsi, akivaizdžiai matydavosi, jog viskas supirkta iš parduotuvių”, – kalbėjo K.Jasmontas.
Vis dėlto „Kauno dienos” žurnalistams lankantis Pravieniškių pirmuosiuose pataisos namuose, vienas iš nuteistųjų, vaikštinėjusių aplink vietinę parduotuvę, šūktelėjo, esą artėja didelė netvarka: „Nesąmonės čia dedasi, nes mes, dirbantys nuteistieji, negausime pašalpų, o siuntinių irgi nebesulauksime. Kodėl? Nejaugi „zona” skatina, kad žmonės nedirbtų ir nesitaisytų? Taip išeitų, kad tinginiauti apsimoka kur kas labiau”.
Siuntėjų išradingumas beribis
Pasak V.Aleknavičiaus, pastarųjų metų statistika kalba pati už save. Pernai buvo užfiksuota nemažai atvejų, kai jo vadovaujamuose pataisos namuose apgaulės būdu buvo mėginama perduoti nuteistiesiems uždraustų daiktų. Vadovas pasakojo, kad prižiūrėtojams pavyko aptikti per dvidešimt litrų alkoholinių gėrimų ir gerokai daugiau nei dvidešimt gramų narkotinėmis, psichotropinėmis pripažintų medžiagų ar stipriai veikiančių medikamentų.
Praėjusių metų rezultatai byloja, kad maisto siuntiniuose buvo mėginta paslėpti 34 mobiliojo ryšio telefonus ir pusę tiek jiems skirtų SIM kortelių. Dėl pastarųjų incidentų buvo iškeltos trys baudžiamosios bylos.
V.Aleknavičius įsitikinęs, kad kitose įkalinimo įstaigose panašių atvejų būta ne ką mažiau. Prisimindamas savo vadovaujamoje įstaigoje demaskuotus „nešvarius” siuntinius, direktorius papasakojo, kad ypač dažnai išardytus mobiliuosius telefonus bandyta paslėpti margarino dėžutėse, tačiau vienąkart jį pavyko aptikti netgi ananaso vaisiuje.
Kalbėdamas apie siuntėjų išradingumą, V.Aleknavičius prisiminė, kad kartą prižiūrėtojai, patikrinę vienam nuteistajam atsiųstus tris pakelius sulčių, pastaruosiuose rado ne tik privalomą jų turinį, bet ir kiekviename po vieną užrištą prezervatyvą su viduje buvusiu alkoholio kvapą skleidžiančiu skysčiu.
Pasitelkti keturkojai sargai
Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų vadovas sakė numanąs, kad nuo šiol, uždraudus siuntinius su maisto produktais, perduoti draudžiamus daiktus bus mėginama trumpųjų pasimatymų metu ir permetant įvairius paketus per įkalinimo įstaigų tvoras: „Esame parengę specialiųjų priemonių planą, kad tam užkirstume kelią. Daug ką jau įgyvendinome pernai – lokalizavome vieną grėsmingiausių mūsų įstaigos kampų ir iš miško pusės, įrengę tvoras prie išorinės sienos, paleidome porą šunų”.
V.Aleknavičiaus teigimu, kol kas visos priemonės veikia itin efektyviai ir pasitvirtina su kaupu. Jau yra buvę atvejų, kai iš miško išlindę įtartini asmenys, vos tik išgirdę keturkojų sargų lojimą, spruko atgal ir nesikėsino vykdyti, ką buvo sumąstę. Pašnekovas sako galįs pasidžiaugti, kad jo vadovaujamuose pataisos namuose dirba profesionalus kinologas.
Direktorius suskaičiavo, kad gerokai daugiau nei pusė atliekančiųjų bausmes yra ne vyresni nei trisdešimtmečiai, o narkotikų vajus, jo nuomone, šiuo metu ypač yra suaktyvėjęs būtent tarp jaunimo.
Tomas Jarusevičius