Per 16 nepriklausomybės metų Lietuvoje tik per laimingą atsitiktinumą išvengta nelaimių, kokia įvyko Vokietijoje, Bad Reichenhalio čiuožykloje
Net Lietuvos statybininkų asociacija nerimauja dėl statybos bendrovių siekių kuo greičiau ir kuo pigiau statyti lengvų konstrukcijų statinius, galinčius neatlaikyti sniego sankaupų ant stogų. Juolab kad sovietmečiu dėl statybininkų broko būta ir aukų.
Statytojai verčiasi per galvą
Tragiškų nelaimių dėl statinių griūčių nepriklausomos Lietuvos istorijoje išvengta. „Bet net mums kelia nerimą skubėjimas, kai norima pastatą pastatyti kuo greičiau ir pigiau”, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas.
Jo teigimu, ne visada bendrovės stengiasi pasirūpinti technologijomis, tolesne statinio priežiūra. „Ypač tada, kai statytojas kartu būna ir užsakovas, ir rangovas, ir pardavėjas”, – „Kauno dienai” akcentavo A.Šeštakauskas.
Jis prisiminė, kaip prieš ketverius metus įgriuvo bendrovės „Ekama” statytos Vilniaus ledo arenos stogas. Nelaimė įvyko 2002 m. sausio 2-ąją, kai stogo konstrukcijos neatlaikė sniego svorio. Lūždamos ir krisdamos stogo metalo konstrukcijos sugriovė ir treniruočių salės sienas – susmuko visas korpusas. Į pastato vidų įgriuvo apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto stogo. Griuvenas aptiko anksti į darbą atėję statybininkai. Vėliau valdininkai sugriežtino sąlygas statytojams, todėl stogas buvo uždengtas ant tvirtesnių konstrukcijų.
Griūtis lemia aplaidumas
Praėjusiais metais sniego sankaupos padarė nuostolių ir dviem aukštosioms mokykloms. Kovo 13-ąją Lietuvos veterinarijos akademijos praktinio mokymo ir bandymų centrui priklausančioje veršidėje Užliedžių kaime stogas sugriuvo taip pat dėl susikaupusio sniego. 1994 m. statybos pastate, prispaustos konstrukcijų, nugaišo 8 telyčios. Bendra nuostolių suma siekė apie 120 tūkst. Lt.
Tą pačią parą sugriuvo ir Lietuvos žemės ūkio universiteto mokomojo ūkio fermos medinis šlaitinis stogas. Nugriuvo net 138 metrų ilgio konstrukcijos. Nuostoliai siekė apie 200 tūkst. Lt. Šias nelaimes galima būtų nurašyti gamtai, bet iš tikrųjų jos yra ne kas kita, o neūkiškumo ir aplaidumo pasekmės. Dėl sniego sankaupų Lietuvoje kasmet sugriūna dešimtys sandėliukų ir angarų, bet, pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkės pavaduotojo Antano Lukošiaus, statinių naudotojai iš nelaimių nepasimoko.
Garantijų nesuteikia
„Kaip rodo patirtis, viena bėda nevaikšto. Nelaimę sąlygoja kelios priežastys: prastas projektas, statybos medžiagos, darbų kokybė ir tolesnė eksploatacija”, – pasakojo LSA vadovas A.Šeštakauskas. – Tiesa, „Maxima” ar „Rimi” parduotuvės yra gana paprastų konstrukcijų, todėl nėra pavojingos”.
Dėl statytojų broko Lietuvoje ne kartą virto pastatų kolonos ir įgriūdavo stogai. Statant Alytaus medvilnės kombinatą įlūžo kolona su daugiau kaip 1 tūkst. kvadratinių metrų perdanga. Dviejų žmonių aukomis baigėsi prieš porą dešimtmečių vykusi administracinio pastato statyba Jonavos trąšų gamykloje. Montuojant aštuntą aukštą buvo nebaigti betonuoti mazgų sujungimai, o montuojant devintą aukštą kolonos neišlaikė ir perdanga krito.
Prekybos tinklams stinga geranoriškumo
Be kita ko, šokiruoja ir faktas, kad, tik nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pataisoms, imtasi labiau kontroliuoti ypatingo pavojingumo statinius – prekybos centrus, dangoraižius, pastatus su kupolo stogais ir angarus. Pavojingiems statiniams priskiriami ne žemesni nei 30 metrų aukščio statiniai, taip pat tie statiniai, kuriuose atstumai tarp atramų yra ilgesni nei 12 metrų. Kauno apskrityje tokių pastatų yra apie 1500. „Nuo 1990 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, statytojų kontrolės sistema iš esmės buvo sunaikinta”, – sakė Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Leonardas Stanaitis. „Kauno dienos” paklaustas, ar didieji prekybos centrai, kurių dauguma pastatyti iš lengvų konstrukcijų statybinių medžiagų, geranoriškai bendradarbiauja su skyriaus pareigūnais, L.Stanaitis atsakė neigiamai. „Ten tvarkos dar nėra, nors pirmuosius bendradarbiavimo žingsnius prekybos centrai žengia, – sakė L.Stanaitis. – Geranoriškumu išsiskiria „Senukai”, „Jungalas”, „Kraft Foods Lietuva” fabrikas, kelios kitos bendrovės”.
Ragina prisidėti ir visuomenę
L.Stanaičio teigimu, „Karigės” pastatas, kuriame praėjusių metų kovo 21 d. įvyko tragedija, per kurią 3 darbininkai žuvo ir 3 buvo sužeisti, nepriklausė pavojingų statinių kategorijai. Nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkės pavaduotojas A.Lukošiaus, nei kiti pareigūnai nesuteikia garantijų, kad panašių nelaimių, kokia įvyko Vokietijoje, neatsitiks ir Lietuvoje.
„Šią arba kitą savaitę apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijoms išplatinsime aplinkraštį, kad jos imtųsi papildomų priemonių kontroliuoti statinių naudotojus”, – sakė A.Lukošius. Valstybės tarnautojai taip pat ragina visuomenę pranešti, jei būtų pastebėta, kad statinių savininkai nepakankamai rūpinasi nuvalyti stogus nuo sniego sankaupų ir varveklių.
A.Lukošius teigia, kad didesne rizika pasižymi plokšti, o ne šlaitiniai stogai. Tuo tarpu L.Stanaitis sako, kad nubausti neprižiūrinčias pastatų stogus įmones yra neįmanoma, nes Seimas turėtų pataisyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. „Iš esmės mes galime tik sustabdyti įmonės veiklą”, – akcentavo tarnautojas.
Mirties nuosprendis konstruktoriams
Žmonių žūtys Vokietijoje nepaliko abejingų ne tik statybininkų, bet ir architektų. „Neįmanoma ramiai žiūrėti siužetų, kai miršta žmonės, bet aukos ir materialiniai nuostoliai per panašias nelaimes yra ir mirties nuosprendis projektuotojams bei konstruktoriams. Tokie žmonės nebeturės galimybių ateityje verstis konstruktorių veikla, nes jie tiesiog praras užsakymus”, – įsitikinęs Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gintaras Balčytis.
Jo teigimu, ir Lietuvoje pasitaikydavo nelaimių, bet jos nebūdavo tokio masto. Be kita ko, G.Balčytis ramina visuomenę, kad prekybos centrai yra tvirti objektai. Jo žodžiais, tai pakankamai paprasti statiniai, kuriuose nėra sudėtingų konstrukcijų, o jų statybos technologijos perimtos iš Vakarų Europos. „Tačiau, žinoma, negali būti garantuotas dėl nieko, kai statybos bendrovės stengiasi paspausti konstruktorius, kad šie parinktų kuo pigesnes statybos medžiagas”, – sakė G.Balčytis.
Daugiausia nelaimių Rusijoje
Kaip rodo pasaulinė statistika, itin dažnai nelaimės atsitinka Rusijos Federacijoje. Tik per 2005 m. pirmą pusmetį šioje šalyje įvyko net 40 pastatų griūčių, nesusijusių su terorizmo aktais ir buitinėmis nelaimėmis. Žuvo 48 žmonės.
Paskutinioji nelaimė Europoje įvyko sausio 4-ąją Čekijos Ostravos mieste, kai neatlaikęs sniego sankaupos, įgriuvo prekybos centro „Futurum” stogas. Nesunkią traumą patyrė viena prekybos centro darbuotoja. Griūtis įvyko iš karto po darbo valandų. Įvykis dar neištirtas, bet manoma, kad klaidų padarė ir statytojai. Panašiai jie ir Lietuvoje per kelis mėnesius pastato lengvų konstrukcijų prekybos centrus ir kitus visuomeninius pastatus. 2002 m. statant Vilniaus ledo rūmus statytojams rekomenduota, kad ant stogo konstrukcijos sniego danga nebūtų storesnė negu 20 cm ir kad sniego svoris vienam kvadratiniam metrui neviršytų 50 kg. Tačiau švenčių dienomis nevalomas stogas buvo užklotas gerokai storesniu sniego sluoksniu. Todėl jis ir sugriuvo. Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas A.Šeštakauskas teigia, kad statybų kokybė Lietuvoje gerėja.
Skaudžioji 2004-2005 m. statistika
* 2005 m. gruodžio 22 d. – Indijos sostinėje Delyje sugriuvo statomas biurų pastatas. Žuvo 18 statybininkų. Oficiali priežastis – nesilaikyta darbo saugos taisyklių.
* 2005 m. gruodžio 21 d. – Rusijos Federacijos Riazanės srities „Sasovo” geležinkelio depe, vagonų surinkimo ceche, neatlaikęs sniego sankaupos, įgriuvo stogas ir nuvirto viena siena. Žuvo vienas ir buvo sužeista 11 darbininkų.
* 2005 m. gruodžio 20 d. – Alžyro sostinėje Alžyre sugriuvo penkių aukštų viešbutis. Žuvo 8 ir buvo sužeisti 6 žmonės. Tarp žuvusiųjų – vienerių metų vaikas. Seno pastato griūties priežastys nepaskelbtos.
* 2005 m. gruodžio 11 d. – Maskvoje (Rusija) įgriuvo nuteistųjų kolonijos stogas. Griūties plotas – 600 kv. m. Žuvo 3 ir buvo sužeista 10 nuteistųjų. Vienas kalinys pabėgo. Pirminė nelaimės versija (susikaupęs ant stogo sniegas) nepasitvirtino. Oficiali priežastis – statybininkų klaidos montuojant nešančiąsias konstrukcijas. Pastatas buvo pastatytas 1956 m.
* 2005 m. gruodžio 4 d. – Rusijos Federacijos Čusovos miestelyje (Permės kraštas) įgriuvo baseino „Delfinas” stogas. Žuvo 14 žmonių, tarp jų 10 vaikų (nuo 3 iki 13 metų amžiaus). Sužalojimus patyrė 18 baseino lankytojų. Oficiali griūties priežastis – gili metalo konstrukcijų korozija. Baseinas buvo pastatytas 1993 m.
* 2005 m. lapkričio 15 d. – Novosibirsko (Rusija) sporto komplekse „Dinamo” nuo sniego sankaupų įgriuvo stogas. Niekas nenukentėjo.
* 2005 m. rugsėjo 26 d. – Kazanėje (Rusija) įgriuvus trijų aukštų negyvenamojo namo stogui žuvo du statybininkai. Oficiali priežastis – projektavimo klaidos.
* 2005 m. rugsėjo 21 d. – Gruzijos sostinėje Tbilisyje sugriuvo penkių aukštų vadinamoji „chruščiovkė”. Vienas gyventojas sužeistas. Priežastis – namas buvo avarinis.
* 2005 m. liepos 16 d. – Sankt Peterburge (Rusija) įgriuvo statomo vandens parko ir pramogų komplekso konstrukcijos. Oficiali priežastis – nesilaikyta statybos technologijų. Sužeisti 3 darbininkai.
* 2005 m. birželio 10 d. – Zverevo miestelyje (Rusija) įgriuvus mokyklos perdangoms žuvo 3 moksleiviai.
* 2005 m. birželio 8 d. – Aleksandrijoje (Egiptas) sugriuvo avarinis namas. Žuvo 17 žmonių, tarp jų 4 vaikai. Sužalojimus patyrė 18 egiptiečių.
* 2005 m. gegužės 5 d. – Liskės mieste (Rusija) įgriuvus seno mėsos fabriko stogui ir kolonoms žuvo 10 žmonių.
* 2005 m. balandžio 11 d. – Maskvoje (Rusija) sugriuvus naujai statomo gyvenamojo namo konstrukcijoms žuvo 4 darbininkai.
* 2004 m. rugsėjo 28 d. – Rekonstruojant Dubajaus (Jungtiniai Arabų Emyratai) tarptautinį oro uostą, nugriuvo 12 metrų aukščio terminalo siena. Žuvo 10 ir sužeista 40 darbininkų. Terminalo rekonstrukcijos projektą buvo parengusi ta pati Prancūzijos kompanija, kuri suprojektavo ir Šarlio De Golio oro uostą Paryžiuje. Pastarajame taip pat įvyko analogiška nelaimė 2004 m. gegužę, kai žuvo 4 žmonės.
* 2004 m. vasario 14 d. – Rusijos Federacijos sostinėje Maskvoje nugriuvus didžiausiam Europoje vandens parko „Transvaal-park” stogui žuvo 28 žmonės, 200 buvo sužeista. Griūties priežastis – lemtingas klaidas padarė pastatą projektavę architektai.
* 2004 m. vasario 1 d. – Turkijos Konjos mieste sugriuvo 10 aukštų gyvenamasis namas. Žuvo 3 ir buvo sužeista 16 žmonių.
Gediminas Stanišauskas