Nuo šių metų pradžios kai kurie maisto produktai vadinami kitaip.
Jei pieno produktų sudėtyje yra augalinių riebalų, jie turės būti vadinami grietinės arba sviesto ir augalinių riebalų mišiniais. Termiškai apdorotas jogurtas taip pat praras tradicinį vardą.
Sviestas, bet ne tas
Dar praėjusiais metais parduotuvėse pirkėjai galėjo rasti į sviestą panašų gaminį, tačiau kitokiu pavadinimu – tepus riebalų mišinys.
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus kitaip ženklinti gaminius, kuriuose dalis pieno riebalų pakeista augaliniais, pradėta nuo praėjusių metų. Taip stengiamasi apsaugoti vartotojus nuo netikslios informacijos apie gaminį. Pirkėjas turi teisę žinoti, kad pieno produktas nėra natūralus.
Sausio 1-ąją baigėsi perei-namasis laikotarpis, kai įmonės dar galėjo gaminius tiekti nepakeistose pakuotėse. „Šį mėnesį pirkėjai dar ras grietinės, grietinėlės ar sviesto nepakeistais pavadinimais, nes bus užsilikusių prekių. Tačiau nereiškia, kad šie produktai yra kenksmingi. Kitoks ženklinimas tiesiog išsamiau informuos, kokia yra produkto sudėtis”, – aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Antanina Greičiuvienė.
Turės specialų ženklą
Turi keistis ir jogurto, rūgpienio, kefyro ženklinimas, jei jie yra termiškai apdoroti. Termiškai apdorotas maistas ilgiau būna nesugedęs, tačiau praranda natūralias medžiagas. Anot A.Greičiuvienės, Lietuvos įmonės daugiausiai gamina natūralius jogurtus. Termiškai apdoroti būna iš kitų šalių atvežti pieno produktai.
Nuo liepos gamintojai negalės tiekti produktų, paženklintų „bio” arba „eko” žodžių trumpiniais, jei šie produktai nebus ekologiški. Pasak maisto specialistės A.Greičiuvienės, lietuviški ekologiški maisto produktai turės specialų ženklą.
Mažės biurokratizmo
Nuo sausio 1-osios įsigaliojo naujas ES teisės aktų rinkinys – Higienos paketas. Jame numatomi reikalavimai maisto tvarkymo įmonėms.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Dariaus Remeikos teigimu, šis rinkinys supaprastino higienos reikalavimus.
„Sumažėjo biurokratinių kliūčių ir kaimo ūkių verslininkams. Nebekeliami griežti reikalavimai, tarkime, dėl patalpų”, – sakė D.Remeika.
Tačiau smulkieji verslininkai pieną, mėsą, žuvis, kiaušinius negalės tiekti į užsienio rinką. Produkciją jie gali parduoti savo ūkyje, turguje, nuvežti pirkėjui.
Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, smulkiesiems maisto tvarkytojams dabar užteks tik gauti ekspertizės protokolą. Anksčiau reikėdavę ne tik jo, bet ir Visuomenės sveikatos centro higienos paso.
Abiejų dokumentų tebereikia maitinimą teikiančioms bendrojo lavinimo, aukštojo mokslo įstaigoms, viešbučiams, globos namams.
Gina Kubiliūtė