Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjo Audriaus Cinino sprendimas jėga atvesdinti dienraščio „Respublika” leidėją Vitą Tomkų į teismo posėdį, sulaukė griežtos autoritetingų teisininkų ir politikų kritikos. Anot jų, administracinę bylą nagrinėjantis A.Cininas Vyriausiojo administracinio teismo rekomendacijoje „tarp eilučių” surado galimybę bet kada panaudoti prievartą prieš atsakovą, nors to nenumato įstatymas – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK).
Dalyvavimas nėra būtinas
Administracinę bylą pagal ATPK straipsnį, numatantį atsakomybę už informavimo produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimą, laikymą, platinimą arba viešą demonstravimą, nagrinėjantis teisėjas A.Cininas šią savaitę nusprendė, jog į kitą teismo posėdį atsakovas V.Tomkus turėtų būti atvesdintas policijos, nors ATPK tokio laisvės apribojimo šio administracinio nusižengimo atveju nenumato.
Tokį sprendimą teisėjas priėmė po to, kai V.Tomkus neatvyko į antradienį rengtą teismo posėdį. „Respublikos” leidėjo advokatas teisėjui pranešė, kad atsakovas į posėdį neatvyko dėl to, kad jam nebuvo asmeniškai įteiktas šaukimas. Be to, ATPK numato tik kelias prasižengimų rūšis, kurias nagrinėjant atsakovo dalyvavimas proceso metu yra būtinas. ATPK straipsnis, pagal kurį byla iškelta V.Tomkui, į tokių nusižengimų kategoriją nepatenka.
Taip pat administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas gali įpareigoti policiją jėga atvesdinti atsakovą tik nagrinėjant bylas, iškeltas pagal aštuonis ATPK straipsnius, kuriuose numatyta atsakomybė už smulkų svetimo turto pagrobimą, nedidelį chuliganizmą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba pasirodymą girtam viešosiose vietose, nepagarbą teismui, antstolio garbės ir orumo įžeidimą it pan. Straipsnis, pagal kurį byla iškelta V.Tomkui, nepatenka ir į šią kategoriją.
Administracinė byla V.Tomkui buvo iškelta už ciklą straipsnių „Respublikoje”, kuriuose prokuratūra įžvelgė nacionalinės nesantaikos kurstymą.
Rėmėsi neegzistuojančia praktika
Po ATPK nenumatyto A.Cinino sprendimo pasiųsti policijos pareigūnus į V.Tomkaus namus žiniasklaidoje pasipylė teisininkų ir politikų komentarai, kuriuose nepritariama tokiam teisėjo „išradingumui”. Tačiau tai, atrodo, nė kiek nesutrikdė paties teisėjo. „Kauno dienai” jis sakė nė kiek neabejojąs savo teisumu ir neketinąs atšaukti nutarties.
„Kaip aš galiu atšaukti savo nutartį, aš ir nuomonės dėl jos teisėtumo nepakeičiau. Visa Lietuvos Respublikos teisė netelpa į vieną Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tie, kas komentuoja, matyt, nežino teismų praktikos ir konkrečiai Vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Su panašiais atvejais man anksčiau teko susidurti. Tokia yra Vyriausiojo administracinio teismo praktika tokiais atvejais”, – tvirtino A.Cininas.
Tačiau administracinės teisės profesionalas Stasys Šedbaras kategoriškai paprieštaravo tokiems teisėjo žodžiams.
„Negali būti tokios praktikos ir jos nėra. Gal teisėjas tos kategorijos bylose neturi didesnės praktikos, gal nepakankamai įsigilino. Aš peržiūrėjau šitas Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, peržiūrėjau tą konsultaciją. Teismas kai kuriais atvejais pasisako, kad apskritai institucija, kuri surašė protokolą, turi imtis visokių veiksmų, kurie yra reikalingi, tarp jų ir atvesdinimo. Bet čia kalbama apskritai apie bet kokias bylas, o ne apie tokį atvejį, kai kodekse nėra numatyta tokia teisė”, – tvirtino buvęs Aukštesniojo administracinio teismo pirmininkas, o dabar M.Riomerio universiteto dėstytojas teisės docentas S.Šedbaras.
Galima tik tai, kas numatyta įstatymuose
„Yra tik kelios bylos, dažniausiai dėl tų veikų, už kurias baudžiama administraciniu areštu, kai atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra numatytas įstatymu kaip privalomas. Tačiau net jeigu toks asmuo neatvyksta, to dar nepakanka, kad galima būtų jį atvesdinti. Turi būti įrodymų, kad jis vengia atvykti, slapstosi, neima šaukimo. O šiuo atveju straipsnis, dėl kurio dabar iškelta byla Vitui Tomkui, net nepakliūva į tokių bylų kategoriją”, – tvirtina S.Šedbaras.
Pasak teisės vadovėlio „Administracinė atsakomybė” autoriaus S.Šedbaro, jei įstatymų leidėjas vienu ar kitu atveju nenumato žmogaus konstitucines teises ribojančios teisės normos, tuomet niekas: nei teismas, nei teisėsaugos institucijos – negali kitaip aiškinti įstatymų.
„Gal teisėjas tarp eilučių ir rado kažką, bet kai kalbame apie laisvės ribojimą, vežimą ir pristatymą su policijos palyda, negali būti jokių savarankiškų nuomonių: jei įstatymas to nenumato, to daryti negalima”, – griežtai pareiškė S.Šedbaras.
Tos pačios nuomonės laikosi ir Advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis: „Aš esu ne toks teisininkas, kuris išplėstinai traktuotų kodeksus. Laikausi konservatyvios pozicijos, kad kodeksas numato būdus, kaip teisėsaugos institucijos ir teismai veikia, kaip privalo veikti. Viskas, kas jame nenumatyta, to negali būti ir teisėsaugos institucijų bei teismo veikloje. Būtent toks imperatyvus teisės principas galioja”.
Pasak R.Andrikio, nuomonių įvairovė yra gerai tik tol, kol dėl jos praktikoje nepradedamos pažeidinėti žmogaus teisės.
Teisėjas turi rodyti pavyzdį
„Aš manau, kad teisės normų, kurios numato tam tikras valstybinės prievartos formas prieš žmogų, sąrašas yra baigtinis. Man iš principo visiškai nesvarbu, ką ketinama atvesdinti, kokį žmogų: ar elgetą, ar ministrą, – jie visi lygūs prieš įstatymą. Ir šioje vietoje aš kalbu trumpai ir konkrečiai: negalima taikyti jokių prievartos priemonių tokiais atvejais, kurie nenumatyti įstatymuose. Štai ir viskas”, – „Kauno dienai” sakė R.Andrikis.
A.Cinino nutartį smarkiai kritikuoja ir politikai. Štai Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas pareiškė, kad tiek teisėjas, tiek ir bet kuris kitas pareigūnas turi griežtai vadovautis įstatymais bei rodyti pavyzdį kitiems. Parlamento vadovas sakė laukiąs teismo vadovų reakcijos, kadangi kalba eina apskritai apie teisminės valdžios autoriteto klausimą.
Tuo tarpu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininkas Algimantas Valantinas atostogauja, o jį pavaduojanti teisėja Jolanta Čepukėnienė savo kolegos sprendimą komentuoti atsisakė, tvirtindama, kad ji dabar teisme vykdo tik administracines funkcijas. Savo nuomonės apie analogų neturinčią nutartį nenori atskleisti ir Teismų tarybos bei Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius.
Laikinasis Vilniaus policijos vadovas Sigitas Mecelica, kurio pavaldiniams tektų vykdyti teisėjo A.Cinino nutartį, taip pat pripažino, kad ATPK nenumato atvesdinimo tokioje byloje, tačiau ką reikės daryti su tokia nutartimi, sakė spręsiąs tik tuomet, kai ją gaus. Tuo tarpu vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius pareiškė, kad policija negali vykdyti neteisėtų nurodymų.
Albinas Sasnauskas