Blogiausia žinia, pasiekusi jūrinę visuomenę baigiantis 2005-iesiems,- parengtas įstatymo pataisos projektas, kuriame siūloma Lietuvos jūrininkų, dirbančių ne Europos Sąjungos (ES) laivuose, pajamas vėl apmokestinti nuo 2007 metų sausio 1 d. Šių metų pradžioje jis dar svarstomas ir derinamas.
Šiuo klausimu kalbėjomės su Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidentu Vytautu Lygnugariu ir Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidentu Petru Rupšiu.
Būtina vykdyti rekomendacijas?
Petro Rupšio manymu, jeigu vėl bus įvestas fizinių asmenų pajamų mokestis jūrininkams, dirbantiems ne ES laivuose, kurių Lietuvoje dauguma, galimas variantas, kad kai kurios Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonės neteks darbo, kitos – dalies komisinių pinigų. Jis neatmetė galimybės, kad jūrininkai, norėdami išvengti pajamų mokesčio, gali ieškotis darbo per tų šalių, kuriose mažesni mokesčiai, įdarbinimo įmones, pavyzdžiui, per Lenkijos ar Latvijos kompanijas. Taigi ir jūrininkų pinigai gali eiti ne per Lietuvą, o per kokią nors kitą šalį.
Paklaustas, kaip vertina ES reikalavimą teikti mokestines lengvatas tik jūrininkams dirbantiems ES laivuose, P. Rupšys atsakė: „Jie neturi jūrininkų. Pavyzdžiui, Anglijoje tuščios jūreivystės mokyklos, jie kviečiasi studentus iš užsienio. Tie patys olandai deda daug investicijų, kad tik nebūtų čia uždaryta jūreivystės kolegija. Europiečius galima suprasti. Bet pas mus jūrininkų kur kas daugiau nei jų reikia nacionaliniam laivynui. Nežinau, ar mes turime taip aklai vykdyti tai, ką rekomenduoja Europos Sąjunga”,- abejojo P. Rupšys.
Pasak jo, galima suprasti vietinius laivų savininkus, kurių jūrininkai išeina dirbti į laivus su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, nes jie negali jiems daugiau mokėti – nori susigrąžinti savo jūrininkus.
Naujos kartos nebebus
Lietuvos jūreivystės kolegija ruošia jūrininkus, sukuriamos darbo vietos, pinigai ateina į Lietuvą, uždirba mokymo įstaigos, diplomavimo grupės. Neliks jūrininkų, neliks ir tų, kurie iš jų uždirba.
Europoje mažai kas benori dirbti laivuose. Ir Lietuvoje jauni žmonės, baigę mokslus, nesiveržia į jūrą. Planuoja padirbėti nebent kokius 5-7 metus, o paskui ketina įsikurti krante.
„O kas bus ateityje? Kas norės dirbti laivuose, jeigu reikės mokėti tokius mokesčius? Jau ir taip mūrininkas, neturintis kvalifikacijos, Lietuvoje uždirba 3 tūkstančius litų, kam į tą jūrą plaukti? Laivynų beveik nebėra, dabar atėjo eilė susidoroti su jūrininkais. Nori uždėti leteną ant jų pinigų, bet jų po kelerių metų neliks. Lietuvos jūrininkai geriau mokės kitai valstybei, bet ne čia. O jaunosios kartos paprasčiausiai nebebus. Anksčiau tas sunkias darbo sąlygas atpirkdavo bent lengvatos, o kai ir jų nebeliks, visai nebebus akstino eiti į jūrą,- kalbėjo P. Rupšys. – Jeigu įves tą mokestį, bus katastrofa tiek žmonėms, tiek įmonėms. Bus suduotas smūgis ne tik jūrininkams, bet ir kitiems žmonėms, dirbantiems užsienyje – jie gali pasijusti nesaugiai”,- sako Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidentas.
Beje, Finansų ministerijos atstovai tikina, jog nuo šių metų sausio mėnesio užsienyje dirbantys lietuviai gali nesijaudinti, kad nuo jų uždirbtų ir jau tose užsienio valstybėse apmokestintų pajamų Lietuvoje papildomai teks sumokėti mokesčius – nebeliks dvigubo apmokestinimo pajamoms, uždirbtoms visose Europos Sąjungos šalyse narėse ir kai kuriose kitose valstybėse. Finansų ministerija parengė, o Vyriausybė pritarė Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pataisoms, kurios numato, jog nuo 2006 m. ir vėlesniais metais užsienyje legaliai gautų pajamų Lietuvoje nebus skaičiuojami mokesčiai.
Supranta Briuselio politiką
Vytautas Lygnugaris sako, jog jam, kaip klaipėdiečiui, kaip žmogui, beliktų tik apgailestauti, jeigu taip įvyktų, kad būtų panaikintas nulinis mokesčių tarifas jūrininkams, dirbantiems ne ES laivuose. Ši žinia jam nėra gera.
„Tačiau nepamirškime, kad yra tam tikros žaidimo taisyklės. Jeigu esame Europos Sąjungos nariai, turime paisyti jos taisyklių. Kaip verslininkas arba kaip įmonės vadovas, aš galiu suprasti Briuselio nuogąstavimus, kad Europos Sąjungos viduje yra sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos ir priimtą tokį sprendimą. Tačiau, kaip žmogus, sveikinti jo negaliu. Laivuose su Lietuvos vėliava mes galime įdarbinti ne daugiau kaip 2 tūkstančius jūrininkų, o jų turime 12 tūkstančių”,- sako Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidentas.
Signalas Lietuvos Vyriausybei
V. Lygnugario manymu, toks ES sprendimas yra signalas Lietuvos Vyriausybei, jog būtina sudaryti sąlygas mūsų šalyje sėkmingai plėtoti laivybos verslą. Tam reikia įvesti naują laivybos politiką, kurios laikomasi daugelyje Europos valstybių.
Nauja politika yra paremta trimis pagrindiniais principais. Vienas jų – fizinių asmenų pajamų arba gyventojų pajamų mokesčio nulinis tarifas jūrininkams, kuris Lietuvoje bent jau buvo. Kitas – socialinių mokesčių mažinimas jūrininkams. Lietuvoje šiuo klausimu labai daug dirbta pernai, pasirodo, jis labai sunkiai sprendžiamas. Trečias principas – tonažo mokesčio įvedimas.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidentas sako, kad Lietuvoje turime susidaryti sąlygas laivybos bendrovėms investuoti į laivus, didinti savo kapitalą, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų. Pasak jo, jeigu Lietuvos laivybos bendrovės galėtų dar papildomai įdarbinti 2 tūkstančius jūrininkų, ir tai jau būtų iš dalies sprendžiama jūrininkų įdarbinimo problema.
Jo teigimu, įdarbinti 10 tūkstančių jūrininkų laivuose su Lietuvos vėliava labai greitai nebus galimybių. V. Lygnugario manymu, toks jūrininkų skaičius mūsų šalyje yra žvejybos laivyno įmonės „Jūra” žlugimo, kurį sąlygojo netoliaregiška valstybės politika, pasekmė. Pasak jo, norint, kad panašių dalykų neatsitiktų ateityje, laivybos klausimus reikia spręsti apgalvotai ir atsargiai, nes galima sulaukti nesugrąžinamų procesų.
Šiandien Lietuvos vėliava dar yra Respublikos laivuose, tačiau nežinia, kaip bus po metų kitų, o ypač tada, kai bus privatizuota AB „Lietuvos jūrų laivininkystė”. Kitos laivybos kompanijos Lietuvoje yra privačios, jose sprendimus priima akcininkai.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidentas sako, kad jie jaučia didelį Lietuvos Vyriausybės palaikymą. Jūrininkai dėkingi buvusiam susisiekimo ministrui Zigmantui Balčyčiui už gilinimąsi į jų problemas ir tikisi, kad ir būdamas finansų ministru Z. Balčytis jų nepamirš.
V. Lygnugaris apgailestauja, kad Seime, kai kuriuose jo komitetuose, jūrininko profesija vertinama visiškai paviršutiniškai ir nesuprantama, kad tarp jūrininko ir žemdirbio negalima rašyti lygybės ženklo. Jūrininkai yra pasirengę aiškinti kai kuriems Seimo nariams savo verslo ypatumus ir tikisi būti jų išgirsti
Valentinas Ubas