Ant plyno lauko įsikūrusių žuvies perdirbimo įmonių vadovai susirūpino, kad gali pritrūkti brėtlingių ir strimelių maistinei produkcijai dėl to, kad Lietuvos žvejai šias žuvis parduoda žuvies miltams, kuriais šeriami gyvuliai, gaminti.
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Aidas Adomaitis tvirtina, jog ir tai, kam turi būti skiriamos sugautos žuvys, dabar reguliuoja Europos Sąjungos (ES) reglamentas. Tačiau jis nedraudžia naudoti brėtlingius ir strimeles žuvų miltų gamybai.
Tiesa, kai kurios ES šalys norėjo, kad toks draudimas būtų įtrauktas teisės aktu į ES reglamentą, tačiau, pasak A. Adomaičio, laimėjo dauguma, tarp kurių buvo ir Danija. Taigi komisija, skirstanti žvejybos kvotas visoje Baltijos jūroje, leidžia šias žuvis gaudyti ir miltų, ir maistinės produkcijos gamybai.
A. Adomaičio teigimu, problema ta, kad Lietuvos žvejai kasmet neišgaudo brėtlingių kvotos: šių žuvų sugaunama tik beveik pusė leistino kiekio, o kartais netgi tik trečdalis. Pasak jo, reikėtų kaip nors išgaudyti kvotą, nes ji Lietuvai gali būti pradėta mažinti.
Pernai Lietuvai buvo skirta sugauti 24 tūkst. tonų brėtlingių, šiemet jų kvota šiek tiek mažesnė – 21 tūkst. tonų.
Ateina naujos technologijos
Prieš metus UAB „Banginis” paėmė kreditą ir nusipirko modernų žvejybos laivą „Mingė”, kuriuo per metus gali sugauti 10 tūkst. tonų brėtlingių. Technologijos atžvilgiu kito tokio laivo nėra nei Estijoje, nei Latvijoje, nei Lietuvoje. Lenkai turi tokių laivų, bet mažesnių. „Mingė” vienu metu gali vežti 380 tonų žuvies. Laivas turi tankus, kuriuose žuvis atvėsinama vandenyje, jos nereikia šaldyti. Ji ilgai išlieka šviežia, nes vanduo nuolat išsiurbiamas ir perleidžiamas per šaldytuvus. Be to, žuvis tokiame tanke nesusitrina. To dėka galima žvejoti savaitę ar net ilgiau.
Taigi „Banginis” pradėjo gaudyti vadinamąsias nelimituotas žuvis, kurios anksčiau būdavo keičiamos, pavyzdžiui, į Atlanto ešerius, kitas žuvis, nes Baltijos žvejai jų neišgaudydavo.
Pasirodo, ne visi Lietuvos žvejai laivus pjausto, norėdami už tai gauti ES kompensaciją. „Banginis” atsisakė už seno laivo žvejybos nutraukimą siūlomo ES milijono litų, užtat nusipirko laivą, su kuriuo į Lietuvą atėjo naujos technologijos.
Atrodo, kad netrukus mūsų šalyje nebebus brėtlingių kvotos neišgaudymo problemos. „Pasiimsi tą milijoną litų už supjaustytą laivą, ir viskas. Bet juk reikia išnaudoti kvotas. Jeigu to nedarysime, ES atims jas iš Lietuvos. Kvotų keitimas – trumpalaikis „biznis”. Po kelerių metų susiformuos nuomonė, kad mūsų šalis yra ne žvejojanti, o keičianti kvotas. ES pati gali keisti kvotas tarp savo narių ir jai nereikia, kad Lietuva atliktų tokią paslaugą”,- sako Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra.
Problemos nebuvo
Žuvininkystės departamento direktoriaus A. Adomaičio teigimu, Lietuvoje kol kas nebuvo kilusi vadinamųjų baltųjų žuvų stygiaus maistinei produkcijai gaminti problema.
Respublikoje susidarė tokia situacija, kad iš sovietinių laikų likusių konservų, šprotų gamyklų praktiškai nebeliko, jos visos bankrutavo. Tik pastaruoju metu jų ėmė atsirasti. Tai yra naujos gamyklos, pradedančios savo veiklą, vaizdžiai tariant, ant plyno lauko. 2003 metais konservus gaminti pradėjo UAB „Baltijos delikatesai”, o pernai metams baigiantis ir UAB „Laivitės žuvis”, vėliau pervadinta „Fishlita”. Jų vadovai buvo susirūpinę tuo, kad šioms įmonėms gali nelikti žaliavos produkcijai gaminti.
Klausimas dėl šių žuvų gaudymo žuvies miltams dar pernai buvo iškeltas Žuvininkystės taryboje. „Jis gal ir aktualus, tačiau šiek tiek ankstyvas todėl, kad visiems kvotos užtenka. Jeigu visiems, gaudantiems brėtlingius, jos neužtektų, tada šis klausimas būtų labai aktualus. Tada reikėtų nustatyti prioritetus, kokiems tikslams turi būti pirmiausia gaudomos šios žuvys. Tačiau dabar netikslinga riboti šių žuvų sugavimą kad ir tiems žuvies miltams gaminti”,- „Vakarų ekspresui” sakė A. Adomaitis.
UAB „Fishlita” direktorė Ligita Drungilienė „Vakarų ekspresui” sakė, jog buvo atkreiptas Žuvininkystės departamento dėmesys į galimą žaliavos stygiaus problemą, tačiau jos šiuo metu nėra. Jos manymu, anksčiau žvejai neturėjo tokios nišos – parduoti šias žuvis maistinei produkcijai gaminti, o atsiradus „Fishlitai”, turinčiai dideles galimybes, jie bus suinteresuoti tai daryti.
Viską reguliuoja rinka
Pasak A. Adomaičio, kaip bus ateityje su šiomis žuvimis, šiandien dar sunku pasakyti. Jeigu jų nebeužteks, tada teks šį klausimą spręsti vienašališkai pačioje Lietuvoje.
Pasak jo, bet kokiu atveju prioritetai turi būti teikiami maistinės produkcijos gamybai. Brėtlingius ir strimeles maistiniais tikslais daugiausia gaudo latviai, estai, lietuviai, t. y. tie, kurie turi senas konservų gamybos tradicijas. Didžiosios Europos šalys, pavyzdžiui, Danija, maistui šių žuvų nedaug naudoja, daugiausia – žuvų miltams.
Žuvininkystės departamento direktoriaus manymu, kaip ten bebūtų, vis dėlto ir šioje srityje lemiamą žodį tars rinkos dėsniai. Kas daugiau moka už žuvis, tam jas žvejai ir parduoda. Jiems ne taip jau svarbu, kam skiriamos jų sugautos žuvys. Beje, kadangi maistui skiriamos žuvys turi būti rūšiuojamos, geresnės kokybės, reikalauja daugiau darbo sąnaudų, jos superkamos brangiau.
Paklaustas, ar dviem žuvies produkcijos gamykloms „Baltijos delikatesai” ir „Fishlita” gali reikėti visos Lietuvai skiriamos šių žuvų kvotos, A. Adomaitis atsakė: „Jų žuvų šaldymo pajėgumai yra nemaži. Tačiau viskas priklausys nuo to, ar jų produkcija turės paklausą rinkoje. Jeigu turės kam parduoti, manyčiau, kad jos gali sunaudoti tokį žuvų kiekį. Jos turi galingus šaldytuvus, kuriuose gali laikyti tas žuvis”.
Emocijoms nebeliko vietos
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra sako, jog žvejus labiausiai domina tai, kiek mokama už žuvį. „Jeigu už tas žuvis mums žada mokėti bent jau tiek pat, mes nesame piktybiniai ir parduodame jas maistiniams produktams gaminti. Kadangi per pernai metus kuras pabrango du kartus, vietos emocijoms nebeliko. Užtat vienintelis rodiklis – kaina. Žuvis mes parduodame visiems, kas perka. Taip pat ir maistinei produkcijai, ne tik žuvies miltams gaminti”,- sakė jis „Vakarų ekspresui”.
Jo teigimu, konfederacijos laivai pastaruoju metu daugiausia brėtlingių, strimelių parduoda žuvies miltams gaminti danams, o šiaip jų atveža visiems, kas paprašo, kas moka pinigus.
Konfederacijos pirmininko manymu, UAB „Fishlita” per metus reikėtų daugiausiai 3-4 tūkst. tonų brėtlingių. Gamyklai tiesiog reikia oficialaus rašto, kad žuvys pirmiausia būtų siūlomos jai pirkti, kitaip sakant, jai reikia turėti garantuotą žuvies tiekimo šaltinį, užtat ji ir kėlė tokį klausimą.
Nėra galimybių iškrauti
Pasak A. Aušros, problema ta, kad Lietuvoje nė viena kompanija neturi galimybių priimti didelį kiekį šviežios – ne šaldytos – žuvies. Tai yra neturi vakuuminių siurblių, transporterių, specialių mašinų ir kitų priemonių. Klaipėdoje iškraunamos dėžės su žuvimi kranų pagalba. Jeigu tai šaldyta žuvis, problemų nekyla.
Jeigu laivas atgabena, pavyzdžiui, 200 tonų šviežios žuvies, jam reikia savaitę ar net ilgiau stovėti uoste, kol bus ja prekiaujama. Praktiškai tai daryti neįmanoma. Tad, netgi jeigu žvejai būtų patriotai ir nepaisytų kainos, vis tiek nebūtų fizinių galimybių priduoti žuvį, nes uoste nėra sistemos. Anot A. Aušros, vieninteliai latviai sako galintys vienu metu priimti daugiau kaip 100 tonų šviežios žuvies.
Dalia Bikauskaitė