Siekiant išsaugoti tautines tradicijas mokyklose planuojama įvesti etninės kultūros pamokas. Atsiradus naujoms pamokoms prireiks daugiau šios srities specialistų.
Rengia universitetas
Šalyje etnografijos specialybė atskirai dėstoma nėra, bet Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete yra lietuvių filologijos ir etnografijos specialybė.
Šiais metais bakalauro diplomą gaus dvidešimt merginų. Dauguma jų norėtų turėti etnokultūros pamokų mokyklose. Studentės sako, kad universitete etnografinis paruošimas yra geras, nes dėsto puikiai išmanantys savo dalyką dėstytojai.
Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centre vykusiame lietuvių filologijos ir etnografijos ketvirto kurso baigiamajame egzamine studentai parodė puikų pasirengimą: kalbėjo įvairiomis tarmėmis, dainavo sutartines, šoko liaudies šokius, žaidė žaidimus, minė mįsles.
Nori išsaugoti
Pasak Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkės Dalios Urbanavičienės, etnokultūros specialistai Lietuvai reikalingi ypač šaliai įstojus į Europos Sąjungą. Siekiant įgyvendinti jos siekius, svarbu išsaugoti valstybės tautinį savitumą.
Pagal atliktus sociologinius abiturientų (2002 m.) ir kitų Lietuvos gyventojų (2004 m.) tyrimus, dauguma apklaustųjų, tarp jų ir tautinių mažumų atstovai, išreiškė pageidavimą, jog mokyklose būtų daugiau mokoma etninės kultūros dalykų: mitologijos ir simbolikos (nurodė 65 proc. abiturientų ir 88,5 proc. kitų Lietuvos gyventojų), papročių ir apeigų (52 proc. abiturientų, 90,5 proc. – kitų), tradicinių amatų (40 proc. abiturientų, 90,5 proc. – kitų), liaudies šokių (39 proc. abiturientų, 90 proc. – kitų), liaudies dainų (30 proc. abiturientų, 89,7 proc. – kitų).
Siūlo pamokas
Gegužę vykusiame Lietuvių etninės kultūros suvažiavime buvo priimta rezoliucija dėl kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją, siekiant įtraukti etninę kultūrą kaip privalomą dalyką į mokymo programas.
Lietuvių tautinio forumo rezoliucijoje siūloma įvesti dvi naujas programas.
„Etniniai papročiai ir pasaulėžiūra”, skirta paskutinėms dviem gimnazijos klasėms, supažindintų su lietuvių tradiciniu etiketu ir etika, kalendoriniais darbo ir šeimos papročiais, mitologija, simbolika, pateikiant analogijas su kitų tautų papročiais.
Optimizuojant technologijų dalyko mokymą pagrindinės mokyklos X klasėje (ir ją atitinkančioje gimnazijos II klasėje), siekiama parengti dar vieną programą „Tradiciniai amatai ir papročiai”. Ją sudarytų ir praktinė dalis, ir teorinė – žinios apie regioninius lietuvių tautinio kostiumo ypatumus, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus.
Norima taip pat sudaryti nuoseklią technologijų dalyko I–VIII klasėse programą, įtvirtinant praktinius įgūdžius gaminti tradicinius dirbinius.
Spręs mokykla
Ne visose Klaipėdos mokyklose vaikai bus mokomi etnokultūros. Tai priklausys nuo mokyklos sprendimo.
Atsiranda vis daugiau mokyklų, kuriose planuojama įvesti etnografijos pamokas, norima, kad vaikai nuo mažens įsigilintų į etnokultūros dalykus, bet kai kurių mokyklų vadovybė mano, kad vaikai ir taip yra labai užsiėmę, etninės kultūros pamokoms trūksta valandų, lėšų.
Klaipėdos universiteto folkloro laboratorijos vedėja Aldona Drukteinytė sakė, kad esant etnokultūros pamokoms suaktyvėja užklasinė vaikų veikla, nesunku suburti folkloro ansamblio kolektyvą. Tinkamai parinkus folklorą, vaikai jį pamėgsta ir supranta. Tai dar nėra užmiršta jų šeimose, todėl labai svarbu išlaikyti tęstinumą. Daug ko pasiklausyti vaikai dar gali ir iš savo močiučių.
Dijana Bendoraitytė