Kauno P.Mažylio gimdymo namuose veikia Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius būsimosioms mamoms ir kūdikiams
Fizinės nėščiųjų sveikatos stiprinimu iš esmės susirūpinta tik vos prieš ketverius metrus. Tuomet, kai seniausiuose Kaune gimdymo namuose būsimoms gimdyvėms arba jau pagimdžiusioms mamoms buvo sudarytos sąlygos stiprinti fizinę sveikatą prieš gimdymą ir trijų savaičių mažylį pradėti mokyti baseine plaukioti, prižiūrint gydytojai reabilitologei ir kineziterapeutei. Beje, per pirmąją šių metų parą Kaune gimė 7 berniukai ir 5 mergaitės.
Sumanymo pionieriai
„Kai buvo statomas šis ligoninės priestatas, kartu su direktoriumi Eugenijum Valasevičiumi kasdien tardavomės dėl kiekvieno būsimo skyriaus kvadratinio centimetro, jo paskirties. Juk neturėjome su kuo pasikonsultuoti – nė vienuose Lietuvos gimdymo namuose dar nebuvo fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus. Tad teko pasikliauti savo žiniomis ir tuo, ką pavyko sužinoti specialiuose užsienio leidiniuose”, – prisiminė šio skyriaus darbo pradžią jo vadovė gydytoja reabilitologė Asta Savickienė.
Dar visai neseniai nėščiosios jausdavosi kaip kiaušiniai – joms buvo patariama mažiau dirbti, saugotis fizinių krūvių, nepavargti. Dabar požiūris į nėščiąją iš esmės pasikeitė. „Fiziškai stipresnei moteriai lengviau išnešioti vaisių ir pagimdyti kūdikį. Be to, fiziškai tvirtesnės moterys gimdo trumpiau, rečiau pasitaiko plyšimų, o po gimdymo jos atsigauna greičiau”, – tvirtino A.Savickienė.
Plaukios ir po gimdymo
Besilaukianti kūdikio Simona Naskauskaitė apie šį skyrių sužinojo ne tik iš P.Mažylio gimdymo namų gydytojos, bet ir girdėjo palankių atsiliepimų iš jau pagimdžiusių draugių. „Esu sportavusi ir nusprendžiau neišglebti prieš gimdymą – mankštinuosi vandenyje ir sausumoje pagal gydytojos reabilitologės rekomendacijas”, – aiškino į šiltutėlį (+33C) baseino vandenį besirengianti lipti Simona.
Jauna būsimoji mama tvirtino, kad čia jai labai patinka ir todėl lankysis iki gimdymo, o paskui žada ateiti paplaukioti su savo naujagimiu.
„Mes labai atidžiai stebime vandens švarą baseine – tai atliekama automatiškai specialia įranga. Be to, ištiriama kiekvienos nėščiosios sveikatos fizinė būklė, sudaromos individualios mankštos programos, atsižvelgiant į nėštumo trukmę ir gretutines patologijas. Tuomet būsimosios mamos gali pasirinkti, kur sportuoti: baseine ar salėje su kamuoliais, guminėmis juostomis ar kitomis priemonėmis”, – aiškino kineziterapeutė Sigita Grikštienė.
Skyrius tapo būsimųjų mamyčių klubu
Būsimoji mamytė Sandra Dementjevaitė prisipažino, kad niekada aktyviai nesportavo. Tad neatsitiktinai nėštumo metu paūmėjo stuburo, kuriam kasdien tenka vis didesni krūviai, išvaržos skausmai. „Nuo pirmųjų nėštumo mėnesių pradėjo skaudėti nugarą, todėl iškart paklusau gydytojos ginekologės patarimui pradėti mankštintis vandenyje, neatsisakyti masažų. Po penkių kartų mankštos baseine ir masažų pajutau, kad skausmas nugaroje aprimo, tačiau čia lankysiuosi iki pat finišo – gimdymo”, – tvirtino Sandra.
Anot šios pašnekovės, net ir tuo atveju, jei nugara neskaudėtų, vis vien lankytų baseiną, nes čia karaliauja gera nuotaika. Pasirodo, po mankštos ir masažo būsimosios mamytės, užmezgusios šiame skyriuje naujas pažintis, eina su likimo draugėmis išgerti arbatos, pasidalyti įgyta patirtimi.
Visagalė mankšta
Reguliariai besimankštinanti būsimoji mama pagerina ne tik savo, bet ir vaisiaus sveikatą. „Po pratimų baseine ar sporto salėje pagerėja nėščiosios medžiagų apykaita. Vadinasi, suaktyvėja būsimosios motinos širdies ir kraujo apykaita, o kartu – ir placentinė kraujotaka. Moteriai sportuojant, jos vaisius įsčiose gauna daugiau deguonies ir daugiau galimybių užimti normalią padėtį gimdoje”, – sakė gydytoja reabilitologė A.Savickienė.
Anot specialistės, nėštumo metu atsiradę nėštumo hormonai turi įtakos strijų atsiradimui, atpalaiduoja dubens, stuburo, sąnarių raiščius. Didėjant nėštumui, kūno masės centras pasislenka į priekį, ir stuburui tenka didesnis, nei įprastai, krūvis. Todėl reikia stiprinti pilvo, šlaunų, nugaros raumenis. Nėščiosios labiau linkusios rinktis mankštą vandenyje, nes jai atlikti nereikia didelių pastangų, nėra jokios galimybės, pavyzdžiui, išsinarinti koją. Kita svarbi priežastis – tokios mankštos efektas net didesnis nei sporto salėje. Reguliari speciali mankšta padeda įveikti nėščiosioms nuolatinį nuovargį, nuotaikų kaitą, sąnarių tinimą, rytinį pykinimą, vidurių užkietėjimą ir kitus negalavimus.
Kasdien šiame skyriuje skamba muzika, o mankštos pabaigoje jaunos mamos pasilepina sūkurinėje vonioje.
„Šlapios” vaikų dienos
„Ketvirtadieniai ir šeštadieniai šiame skyriuje vadinami „vaikų dienomis”, nes čia karaliauja mažyliai nuo trijų savaičių amžiaus. Su jais vandenyje mirksta ir tėveliai, ir mamytės, o šeštadieniais – beveik išimtinai tėveliai, galintys tokią dieną ateiti į baseiną”, – aiškino kineziterapeutė Jūratė Kapustienė.
Penkių mėnesių Silviją plukdžiusi baseine jos mama Ingrida tvirtino, kad mažylei taip patinka plaukioti, jog ji pradeda verkti, kai reikia palikti baseiną. Kartu su Ingrida ir jos mažyle baseine savo 6 mėnesių sūnelį plukdė Egidijus, o juos nuo baseino krašto stebėjo mama Lina. Ji tvirtino, kad čia lankosi dar tik trečią kartą, tačiau su vyru jau įsitikino, kad sūneliui Emiliui labai patinka vandenyje. Jauni tėveliai tikisi, kad Emilis greit pats išmoks nardyti ir plaukti po vandeniu.
A.Savickienė prisiminė, kad pačiam jauniausiam šio baseino lankytojui Radvilui tebuvo dvi savaitės, kai jį mama panardino į vandenį. Būdamas dviejų mėnesių Radvilas pradėjo lankyti baseiną ir dabar vienerių metukų mažylis savarankiškai plaukioja po vandeniu. „Kuo anksčiau kūdikiai patenka į vandenį, tuo greičiau išmoksta plaukti, nes jie dar neužmiršo plūduriavimo motinos įsčiose”, – teigė A.Savickienė.
Virginija Skučaitė