Prieš išvežant iš Kauno 11 unikalių „katanų”, savo sugebėjimus demonstravo žinomas Japonijos kardų kaldinimo meistras
Japonų samurajų kardų parodos uždarymas Kauno Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejuje prasidėjo inscenizuota kelių minučių trukmės kova. Tiesa, trys riteriai buvo apsiginklavę ne „katanomis”, bet lietuviškais kardais bei kirviais.
Atvyko žinomas kardų meistras
2004 metų kovo mėnesį į Kauną atkeliavusi ir nuo praėjusių metų rudens demonstruota unikali asmeninė japonų verslininko Fuminori Nobos kolekcija šiandien kelioms dienoms iškeliauja į Alytų, o birželio 27 dieną bus išvežta į Tekančios saulės šalį.
Kardų kolekcija yra įtraukta į Japonijos saugomų kultūros vertybių sąrašą ir, neoficialiais duomenimis, kainuoja apie milijoną litų. Brangiausias kardas – 2001 metais pagaminta „katana”, įvertinta apie 260 tūkstančių litų. Seniausiam kūriniui – Fudžišimos kardui – apie 620 metų, mistikos apgaubtam ir kraują praliejusiam Seviši Muramasa kardui – apie 500 metų.
Kaune gyvenantis su lietuve susituokęs ir du sūnus auginantis Fuminori Noba vėl ištesėjo savo žodį ir šį kartą į antrąjį Lietuvos miestą pakvietė samurajų kardų kaldinimo meistrą – Kunihirą Kavačį su žmona Ajako ir sūnumis vadinamais K.Kavači mokiniais – Taro ir Džiro.
Priklauso Kavači klanui
1941 metais Osakoje gimęs ir Japonijoje garsiajam Kavači klanui priklausantis Kunihira kardų kaldinimo amatu verčiasi jau apie 40 metų. Jis vienas žinomiausių kardų kaldinimo meistrų Tekančios saulės šalyje. Kardų kaldinimu verčiasi jau keturiolika Kunisuke Kavači-no-kami kartų. Teisę studijavęs K.Kavači 1987 metais suteiktas mukanza-toko laipsnis.
Japonijoje yra daugiau nei 600 kardų kaldinimo meistrų, tačiau tik 20 turi aukščiausią – mukanza-toko vardą. Šis aukščiausias įvertinimas suteikiamas tik daugiau nei 3 kartus laimėjus princo Takamaca prizą bei daugiau nei 5 kartus – Tokuzo prizą.
Pamatė daugiau nei 30 tūkst. žmonių
Per beveik dešimt mėnesių 11 keturių tipų samurajų kardų bei dėklų apžiūrėjo daugiau nei 30 tūkstančių kauniečių bei miesto svečių: Karo istorijos muziejaus lankomumas padidėjo trečdaliu.
„Kolekcija sukėlė didelį susidomėjimą. Daugelis Karo muziejuje apsilankė būtent dėl samurajų kardų, – sakė Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Janina Karosiavičiūtė. – Buvo ir tokių fanų, kurie lankėsi po kelis kartus ir prie kardų praleisdavo po porą valandų. Kolekcija domėjosi Rytų kovų gerbėjai, kariai, policijos pareigūnai, kurie tikslinosi, ar ji išties bus išvežta iš Lietuvos, vaikai. Įspūdingais samurajų kardais stebėjosi ir Kaune apsilankę užsieniečiai”.
Po oficialios parodos uždarymo dalies Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejaus salėje buvo pademonstruotas dokumentinis filmas apie kardų kaldinimą, o pavakare Ryšių muziejuje svečiai iš Japonijos ant specialių iš namų atsivežtų lydinių pademonstravo savo meną.
Kaip ir kiti svečiai iš Tekančios saulės šalies gavęs padėkos raštą Fuminori Noba, kaip įprasta japonams, mandagiai padėkojo ir subtiliai leido suprasti, kad tai ne paskutinė jo dovana Kaunui ir Lietuvai.
Darius Sėlenis