Klaipėdos darbo biržoje norinčių įsidarbinti profesinį išsilavinimą turinčių žmonių netrūksta, profesinių mokyklų administracijų atstovai tvirtina nestokojanti mokinių, tačiau uostamiesčio įmonių vadovai teigia jaučiantys kvalifikuotos darbo jėgos stygių.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, su šia problema pernai susidūrė net 68 proc. šalies įmonių bei žemės ūkio bendrovių.
Organizuojamos mokymo programos
Nuo 1993 metų ženkliai išaugo studijuojančiųjų universitetuose bei aukštesniosiose mokyklose skaičius, tuo tarpu stojančiųjų į profesines mokyklas, palyginus 1993 ir 2004 metų duomenis, sumažėjo 5 proc.
Klaipėdos darbo biržos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjos Gitanos Gricienės teigimu, dažniausiai čia registruojasi profesinį išsilavinimą turintys asmenys. Kita vertus, net 60-70 proc. laisvų darbo vietų yra siūloma būtent darbininkiškų profesijų žmonėms.
Anot pašnekovės, šiuo metu dėl darbo sezoniškumo šiek tiek sumažėjo statybininkų paklausa, tačiau labai trūksta suvirintojų, laivų korpusų surinkėjų, padavėjų, pardavėjų.
„Su ieškančiais darbo bendrauja konsultantai, psichologai. Jie įvertina vidinius resursus. Be to, rengiami specializuoti susirinkimai, kur žmonės supažindinami su paklausiausiomis specialybėmis”, – sako pašnekovė.
Anot G. Gricienės, darbo biržos organizuojamos mokymo programos taip pat rengiamos tik išanalizavus atitinkamos profesijos paklausą bei pasiūlą. Tokiu būdu įgijęs specialybę arba persikvalifikavęs žmogus yra paruošiamas darbo rinkai. Tačiau jo gebėjimai bei žinios, pašnekovės teigimu, vis dėlto labiausiai priklauso nuo asmeninių savybių bei noro.
Stinga bendradarbiavimo
Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidento Kęstučio Linkaus teigimu, uostamiestyje iš tiesų jaučiamas profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų stygius.
Anot pašnekovo, baldų pramonėje – vakuumas. Surasti pagalbinį darbuotoją nėra problema, tačiau trūksta specialistų, gebančių dirbti su naujais įrenginiais.
K. Linkaus teigimu, šiuo metu bendradarbiavimas tarp darbdavių ir profesinio mokymo įstaigų yra gana ribotas. Be to, pastarosios esą vangiai reaguoja į rinkos pokyčius.
„Gal profesinės mokyklos palaiko ryšius su Darbo birža, tačiau bendradarbiavimas su darbdaviais ribotas. Ar yra keliamas klausimas, kokių darbuotojų trūksta, kokių specialistų reikia?” – klausia pašnekovas.
K. Linkus pažadėjo šiemet imtis iniciatyvos ir suorganizuoti darbdavių bei profesinių mokyklų vadovų seminarą, kuriame būtų galima aptarti šias problemas.
Pasilikdavo po praktikos
UAB „Pajūrio mediena” tiesmetrinių gaminių cecho viršininkė Virginija Songailienė prisimena, jog prieš keletą metų įmonė sudarydavo sutartis su profesinėmis mokyklomis gamybinei praktikai atlikti.
Anot pašnekovės, tai buvusi puiki galimybė jauniems specialistams įgyti praktinių įgūdžių, o įmonei – išsirinkti tinkamą personalą. Dalis buvusių praktikantų, V. Songailienės teigimu, dirba čia iki šiol. Tačiau dabar bendradarbiavimas su mokyklomis nutrūko.
Pašnekovė sako, jog jaunų specialistų trūksta, mat daugelis išvyko į užsienį. Likusius jaunus darbuotojus, anot V. Songailienės, sulaiko paskolos, šeima. Tačiau ir jie nepuoselėja vilčių gyventi Lietuvoje.
Užmegs ryšius
Statybinių darbų įmonės „Lokys” generalinio direktoriaus pavaduotojas Giedrius Petružis teigia, kad profesinių mokyklų auklėtiniai šiuo metu darbo rinkoje turi ypatingą paklausą.
„Trūksta specialistų, kaip ir visose statybinėse įmonėse. O mums reikalingų hidrotechnikų niekas net neruošia. Jais tiesiog tampama”, – sako pašnekovas.
G. Petružis prisimena, jog seniau mokyklos siųsdavo mokinius praktikos atlikti. Jos metu buvo galima išsirinkti tinkamus darbuotojus. Pašnekovas tikina, jog praktikantams priekaištų dėl profesinių žinių neturėjęs – profesinės mokyklos ruošdavo puikius specialistus.
Tačiau pastaruoju metu įmonėje, anot pašnekovo, praktikantų nebesulaukiama. Todėl pavasarį, kai bus aiškios darbų apimtys, ruošiamasi užmegzti ryšius su statybinio profilio mokyklomis.
„Planuojame pakviesti 20-30 jaunų specialistų. Aišku, jei pavyks juos sudominti”, – sako G. Petružis.
Trūksta praktikos
UAB „Laivyno technikos priežiūros bazė”, pasak sekretorės-personalo inspektorės Julijos Stupinos, globoja vieną uostamiesčio profesinę mokyklą, kuri į įmonę siunčia savo auklėtinius atlikti gamybinę praktiką.
Anot pašnekovės, jauni specialistai ateina dirbti labai gerai paruošti, tačiau jiems trūksta praktinių įgūdžių, reikia patyrusių specialistų pagalbos. Dalis praktikantų, J. Stupinos teigimu, po praktikos pasilieka įmonėje.
J. Stupina tikina, jog profesinį išsilavinimą turintys žmonės darbo rinkoje turi paklausą. Anot jos, trūksta šaltkalvių, suvirintojų, laivų korpusų surinkėjų.
Atlieka tyrimus
Klaipėdos statybininkų mokyklos direktoriaus pavaduotojas praktiniam mokymui Vytautas Ūselis tvirtina, jog mokykla bendradarbiauja su Darbo birža bei darbdaviais. Anot jo, nuolat atliekami tyrimai, kokios specialybės yra paklausios, kokių trūksta.
Šiuo metu, pasak V. Ūselio, mokykloje ruošiama nauja programa – aukštuminių pastatų statybininkų. Pagal šią programą, anot pašnekovo, bus ruošiami plataus profilio specialistai, kurie itin reikalingi įmonėse.
Dėl kitos naujos statybos produktų pardavėjo-konsultanto programos, pasak V. Ūselio, deramasi su prekybos centrais „Senukai”, „Arsenalas”, „Gulbė”.
Pašnekovo teigimu, tam tikrų programų reaguojant į rinkos poreikius teko atsisakyti. Anot jo, ruošiamasi panaikinti statybos verslo organizavimo programą, nes ji neatitinka profesinės mokyklos lygio, be to, užtektinai yra šios specialybės darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.
Skatina motyvaciją
Mokinio žinios bei įgūdžiai, anot V. Ūselio, pirmiausiai priklauso nuo jo paties noro bei motyvacijos. Todėl mokytojai jos skatinimui skiria ypatingą dėmesį.
Klaipėdos turizmo mokyklos direktorės Mildos Višomirskienės teigimu, didžioji dalis besimokančiųjų profesinėje mokykloje žino, ko nori, planuoja, ką dirbs ar kur toliau studijuos. Anot jos, mokykloje atlikti tyrimai parodė, kad net tie mokiniai, kurie čia pateko neįstoję į aukštąsias mokyklas, persigalvoja ir tvirtina, jog dabar sąmoningai pasirinktų profesinę mokyklą.
Anot pašnekovės, anksčiau buvo kilę sunkumų dėl profesinio konsultavimo. Mokiniai negaudavę tikslios informacijos, kas yra profesinis mokymas. Tačiau šiuo metu jau vykdomas projektas, kurio tikslas paruošti konsultantus vidurinėms mokykloms, kad vaikai gautų profesionalią, išsamią informaciją.
Tariasi su darbdaviais
M. Višomirskienės teigimu, mokykla palaiko ryšius ir su Darbo birža, ir su darbdaviais. Anot jos, kai kurios specialybės buvo pasirinktos remiantis darbdavių pageidavimu.
„Mes neruošiame bedarbių, tariamės su darbdaviais, reaguojame į jų pageidavimus”, – tvirtina pašnekovė.
Klaipėdos laivininkų mokyklos direktoriaus pavaduotojo praktiniam mokymui Jurijaus Anifimenko teigimu, ši mokykla taip pat atlieka tyrimus, kokios specialybės yra paklausios.
Anot pašnekovo, laivų savininkai yra suinteresuoti, kad specialistas gebėtų atlikti kelis darbus. Todėl mokykloje ruošiami jūreiviai-virėjai, jūreiviai-suvirintojai.
Indra Duotaitė